V. Lobačiuvienė sakė žinanti, kad kandidatuojantis žmogus dažnai yra klausiamas apie turimą viziją bei kuo naudingas galėtų būti miestui. Esą reiktų klausti ne apie vizijas, bet apie tai, ką kandidatas sugeba dirbti ir kas jį paskatino dalyvauti rinkimuose.
„Aš esu paprastas žmogus. Gal ir negražu sakyti kitų miestiečių atžvilgiu, bet jeigu turėčiau galimybę, sutvarkyčiau Šanchajų. Pati čia gyvenu. Į rinkimus einu ne dėl naudos. Napoleoniškų tikslų neturiu. Tikrai nesakau, kad atėjusi darysiu žygius, kažką pertvarkysiu. Tai būtų kolektyvinis darbas. Labai daug kas priklauso nuo komandos“, – kalbėjo kandidatė.
Paklausta, kodėl dalyvauja rinkimuose, V. Lobačiuvienė iš pradžių kalbėjo mįslėmis. Esą ji neturi atsakymo į klausimus, kodėl domisi liaudies medicina, kodėl rankomis gydo žmones, kodėl jaučiasi esanti ekstrasense ir burtininke.
„Tikslų perstatyti miestą neturiu. Nemanau, kad tą sugebėčiau. Nesu paperkama. Iš esmės valdžią aš visada turėjau ir turiu. Ji yra neapčiuopiama, tai – nematomi dalykai. Tai galėjimas paveikti žmogų. Iš manęs to neatimsi. Tikėtis, kad rinkimuose dalyvauju dėl valdžios, nereikėtų“, – aiškino V. Lobačiuvienė.
Nors iš pradžių vyriausiaja Lietuvos ragana tituluojama kandidatė sakė negalinti atsakyti, kodėl dalyvauja rinkimuose, neilgai trukus atskleidė, jog tapti politike svajojo seniai. V. Lobočiuvienė sakė esanti nebe jauna, todėl neva šią svajonę realizuoti – pats laikas.
Paklausta, ar tuo atveju, jei būtų išrinkta į sostinės tarybą, naudotųsi antgamtinėmis galiomis norėdama paveikti oponentus, moteris tvirtino, jog to tikrai nedarytų.
„Galiomis naudojuosi tik tuomet, kai reikia padėti artimam žmogui. Esu normalus žmogus, kaip ir visi. Mano partija iš manęs nereikalaują jokių stebuklų“, – pasakojo ji.
Pasiteiravus, ką V. Lobačiuvienės manymu pirmiausiai reiktų keisti, kokias problemas reiktų spręsti pirmiausiai, kandidatė tvirtino, jog pamėgintų sutvarkyti Šanchajų, nors tai esą ir nebūtų sąžininga kitų miestiečių atžvilgiu. Esą netvarka ir lūšnynai kandidatę žavi. Jos įsitikinimu, reiktų padėti šiuo metu ten gyvenantiems žmonėms. Neva į jų turtą – namus ir privačias valdas labai dažnai krypsta ne ypač sąžiningų valdininkų žvilgsniai.
„Šansų būti išrinkta šiam momentui aš neturiu. Nesitikiu, kad per patrankos šūvį mane reitinguos į viršų. Jeigu mane išrinktų ir man būtų leista, dirbčiau su vaikų problemomis, jų globos klausimais. Socialinė pusė – man artimiausia sritis. Ji man labiausiai suvokiama. Vaikai yra vertybė. Norėčiau ginti žmones, kurie nesugeba apsiginti patys“, – kalbėjo ji.