- Dėl gamtinių dujų ir elektros kainų taip nenutiks. Šiuo atveju mūsų valdžia pasielgė gan išmintingai, dar iki privatizavimo 1997 m. paskyrė kainų komisiją ir parengė reikiamus teisės aktus. Privatizuojant "Lietuvos telekomą" nieko panašaus nebuvo. Dabar vartotojai turi du rimtus saugiklius - įstatymus ir komisiją, kuri reguliuoja tiek valdiškų, tiek privačių įmonių tarifus.
Kalbant apie šilumos įmones - daug sudėtingiau. Yra nuomonių, kad niekas neturėtų kištis į savivaldybių veiklą, kiti mano, jog savivaldybės yra politizuotos ir jas reikia kontroliuoti. Patys laukiame, kokie sprendimai bus priimti.
- Kodėl komisija, kuri turėtų ginti vartotojus, sutinka didinti kainas?
- Kai kas supranta tiesmukai - jei ginate vartotojus, turite neleisti didinti kainų. Tačiau komisija privalo išlikti objektyvi institucija, vadovautis ekonomikos ir techniniais kriterijais, o ne emocijomis ir politika, nustatyti realius tarifus, kad įmonės išgyventų, o vartotojų neužgriūtų nepakeliama našta.
- Neseniai komisija patvirtino naujas šalto vandens kainas vilniečiams, kad jos būtų didesnės, nori ir kitų miestų vandens tiekimo įmonės. Ar vandens kainos ir toliau augs?
- Negaliu suteikti žmonėms vilčių, kad jos ateityje nebus didinamos. Komisija viso labo skaičiuoja įmonės sąnaudas, ji negali priimti sprendimų dėl investicijų pagrįstumo. Tai savivaldybių kompetencija. Tegaliu konstatuoti faktą, kad Lietuvos vandens sektorius buvo ir yra prastai valdomas. Jis atiduotas savivaldybėms, o buvusios didelės įmonės išskaidytos. Kai kurios jų šiandien atsidūrė tiesiog katastrofiškoje situacijoje.
Didžioji problema - nepagrįstos investicijos. Pavyzdžiui, Anykščių ar Zarasų valymo įrenginiai pastatyti per dideli. Šiandien reikia grąžinti paskolas, o miestų savivaldybės teigia pinigų neturinčios. Pernai tik dvi bendrovės "Vilniaus vandenys" ir "Klaipėdos vanduo" - dirbo nenuostolingai. Visos kitos įmonės patiria nuostolius, be to, planuoja investicijas ar jau įgyvendino projektus, tad anksčiau ar vėliau turės didinti tarifą. Šalto vandens kainų augimas - neišvengiamas.
Vienintelis saugiklis gyventojams yra įstatyme numatytas 2 proc. šeimos pajamų barjeras - jei sąskaita už šaltą vandenį didesnė, išlaidos kompensuojamos. Tačiau tai apsaugo tik neturtingiausius gyventojams, visi kiti vartotojai - tiek pramonės įmonės, tiek biudžetinės organizacijos - moka viską. Be to, gyventojams taikomos kompensacijos irgi semiamos iš valstybės kišenės, taigi už prastą ūkininkavimą moka visi mokesčių mokėtojai.