Europos Komisijos pareigūnai teigia, kad viskas baigėsi sėkmingai - lašišos vėl plaukioja kadaise buvusiose užterštose upėse, o rūgščių lietų anksčiau niokojami miškai vėl auga.
"Visos būsimosios narės eina tinkamomis vėžėmis. Jos turėjo įdėti daug pastangų, - teigė ES aplinkosaugos komisarė Margot Wallstroem (Margo Valstriom). - Mes esame labai patenkinti".
Europos Komisija pranešė, kad per dešimtmetį Lenkija perpus sumažino sieros emisijas, o Čekija sumažino priklausomybę nuo sunkiosios pramonės, ypač plieno ir chemikalų gamybos.
Kitos šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ir Malta taip pat prisijungs prie ES gegužės 1 dieną.
Anot Komisijos, pagrindiniai oro teršimo židiniai sumažėjo 60-80 proc., toksinių metalų tarša - 50 proc., o tarša organinėmis medžiagomis sumažėjo beveik 80 proc.
Tačiau naujokės dar turi problemų - jos dar turi pagerinti aplinkos apsaugos standartus, pažymėjo M. Wallstroem. Dar neišspręstas tebėra atliekų tvarkymas, pramoninė tarša, saugomų teritorijų steigimas.
"Pagrindinės problemos yra susijusios su didele tarša praeityje ir infrastruktūra, - teigė komisarė. - Tačiau jos sunkiai dirbo, bandydamos išspręsti šias problemas".
Į ES įstosiančių 10 naujų taip pat paįvairins bendrijos bioįvairovę, nes jų transporto infrastruktūra yra mažiau išvystyta, ir dėl to daugiau faunos ir floros yra išsaugota, pažymėjo Europos Komisija.
"Naujosios narės į bendriją atsineš daug gamtos turtų. Jos ypač praturtins bioįvairovę su tomis augalų ir gyvūnų rūšimis, kurios yra beveik išnykę dabartinėse valstybėse narėse", - teigė M. Wallstroem.