Kauno technologijos universiteto maisto mokslo centras – vienas iš verslo ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimo pavyzdžių. Jo vadovė sako, kad galimybėmis čia atlikti produkcijos tyrimus ir išbandyti naujus gaminius domisi vis daugiau stambių bendrovių, o tai papildys universiteto kišenę.

„Iš užsakymų iš pramonės kiekvienais metais uždirbame apie 5 mln., tai maždaug sudaro 70 proc. visų Lietuvos aukštųjų mokyklų uždirbamos sumos ir dar apie 7 mln. už tokias mokslines paslaugas“, – teigia Kauno technologijos universiteto rektorius Raimundas Šiaučiūnas.

Tačiau labiausiai Lietuvoje paplitusios tradicinės pramonės atstovai teigia, neretai jų poreikiai prasilenkia su universitetų galimybėmis pasiūlyti tinkamų specialistų. Esą universitetai pernelyg koncentruojasi į aukštąsias technologijas.

„Dabartinės švietimo ministerijos tendencijos – labiau fundamentalieji mokslai, bet mums kaip pramonininkams yra svarbiau technologiniai, taikomieji mokslai“, – aiškina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

Be to, į „šviežiai iškeptus“ naujus specialistus įmonėms esą dar tenka nemažai investuoti.

UAB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas teigia, kad: „Paruošimo lygis gal nėra labai aukštas, bet kada žmonės, kurie nori dirbti pas mus, pasimoko, pagilina žinias praktikoje, mes esame patenkinti. Kažkiek žinių išmokome patys, taip pat siunčiame į kitose šalyse organizuojamus kursus“.

Universitetai pripažįsta, sunku orientuotis, kokių specialistų reikia verslui. Švietimo ministerija bando reguliuoti specialistų rengimą nukreipdama pinigus paskui reikalingas profesijas. Tačiau kol kas vadinamasis specialistų poreikio žemėlapis dar tik rengiamas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aiškina, kad valstybės finansuojamos vietos yra nukreipiamos didesniu laipsniu į tas specialybes, kurios turi perspektyvą. „Tai, kad iš 19 tūkst. šiais metais stosiančiųjų daugiau nei 6 tūkst. rinksis būtent technologinių mokslų pakraipą, dar keli tūkstančiai fizinių mokslų pakraipą galės studijuoti nemokamai, rodo aiškų signalą jauniems žmonėms, kad jūs rimčiau galvokite apie perspektyvas“, – teigia ministras.

Darbo biržos duomenimis, dabar apie dešimtadalis bedarbių (tai yra daugiau kaip 33 tūkstančiai) – su aukštojo mokslo diplomais. Pernai, palyginti su 2009-aisiais, diplomuotų bedarbių padaugėjo maždaug penkiais tūkstančiais.