Prievarta „suporuoti“

Seimas apsisprendė priešlaikinius prezidento rinkimus rengti birželio 13 dieną – kartu su Lietuvoje pirmąkart vyksiančiais rinkimais į Europos Parlamentą (EP). Panašu, kad istorija kartojasi. Pagrindiniai pretendentai į šalies vadovo postą – asmenys, kurie dėl šios kėdės jau varžėsi anksčiau, o EP rinkimai prezidentinių batalijų bus nustumti į antrą planą. Panašiai atsitiko ir per praėjusius prezidento rinkimus, kurie vyko kartu su rinkimais į vietos savivaldą.

2002 m. valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos iniciatyva Seimas pora mėnesių paankstino 2003 m. pavasarį turėjusius vykti savivaldybių tarybų rinkimus. Paankstinimo priežastis – noras sutaupyti lėšų rinkimams ir padidinti rinkėjų aktyvumą.

Todėl 2002 m. gruodžio 21 d. 2,6 mln. rinkėjų galėjo pareikšti savo valią rinkdami prezidentą ir 60-ies savivaldybių tarybų narius. Tačiau pažadai dėl rinkėjų aktyvumo patyrė fiasko. Tądien balsavo truputį daugiau nei pusė visų šalies rinkėjų. Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), gruodžio 21-ąją prie balsavimo urnų atėjo 1,4 mln. arba 53,92 proc. šalies rinkėjų. 1997 m. vykusių prezidento rinkimų pirmajame ture 19 val. rinkėjų aktyvumas buvo 65,76 proc. Tiesa, savivaldybių tarybų rinkimų aktyvumo rodiklis buvo šiek tiek geresnis už praėjusius rinkimus. 2000 m. kovą vykusiuose rinkimuose balsavo 49,63 proc. rinkėjų.

Po savivaldybių tarybų ir pirmojo prezidento rinkimų turo Seime vykusioje spaudos konferencijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas nesugebėjo paaiškinti, kodėl balsuoti atėjo tiek mažai rinkėjų. Panaši padėtis gali pasikartoto ir birželio mėn. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo politologo dr. Klaudijus Manioko nuomone, sprendimas sujungti pirmalaikius prezidento ir EP rinkimus tikrai sumažins pastarųjų svarbą. „Per rinkimus dominuos prezidento rinkimų tema. Niekas nesidomės, ką iš tikrųjų gali nuveikti europarlamentarai, kokios EP galios, kokią svarbą tai turi Lietuvai“, – sakė dr. K. Maniokas. Rinkimų debatuose ES tema bus užgožta aiškinimosi, kuris prezidentas yra mažiau korumpuotas, kuris labiau tinka šiam postui.

Nieko bloga

Sakoma, kad į tą pačią upę dukart neįbrisi, todėl priešlaikinių prezidento ir EP rinkimų dubliavimas prie balsadėžių gali privilioti žymiai daugiau rinkėjų nei 2002 m.

Politologas Mindaugas Jurkynas mano, kad sprendimas sujungti rinkimus pasiteisins. „Pirmiausia rinkėjai savo poziciją galės išreikšti dar tebeveikiami visuomenę įkaitinusio prezidentinio skandalo. Be to, rinkimai į EP kartu bus ir generalinė repeticija prieš rudenį įvyksiančius Seimo rinkimus. Jei rinkimai vyktų atskirai, manau, rinkėjų aktyvumas per EP rinkimus būtų žemas“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Europoje rinkėjų aktyvumas per EP rinkimus tikrai yra vienas žemiausių. 1999 m. ES šalyse narėse surengtuose rinkimuose iki urnų nepatingėjo ateiti vos pusė rinkėjų. Vasario mėnesį ES šalyse atlikus visuomenės nuomonės apklausą paaiškėjo, kad per EP rinkimus gyventojų aktyvumas būtų apie 33 proc. „Manau, Lietuva nebūtų išimtis. Visos pokomunistinės šalys nepasižymi dideliu rinkėjų aktyvumu, tai įrodė ir praėję prezidento rinkimai, ir žmonių aktyvumas per euroreferendumą“, – aiškino politologas.

Vis dėlto garantijos, kad sujungus rinkimus padidės ir rinkėjų aktyvumas, nėra. Paprasti piliečiai gali ignoruoti rinkimus vien dėl to, kad nematys prasmės dalyvauti renkant prezidentą, nes absoliuti dauguma kandidatų jų netenkins. „Be abejo, dalis žmonių sakys: tie patys veidai, ko ten eiti į tuos rinkimus“, – prognozuoja M. Jurkynas.

Tačiau jis mano, kad Lietuvos visuomenė pamažu bręsta politiškai ir pilietiškai ir apie 50 proc. žmonių vis dėlto ateis balsuoti. Rinkėjus masins ir tai, kad jie pirmą kartą istorijoje galės rinkti europarlamentarus. „Žmonėms įdomus šis naujumas ir jie dalyvaus rinkimuose, todėl aktyvumas gali būti labai didelis“, – sako dr. K. Maniokas.

Podukros vietoje

EP – vienintelė institucija, kurios narius tiesiogiai renka ES šalių piliečiai. Nuo 1979 m. EP renkamas visuotiniais rinkimais kas penkerius metus. Šiemet jie vyks vienu metu visose 25 ES narėse. Iš viso naujame EP bus 732 nariai, 13 iš jų bus rinkti Lietuvoje. Rinkimai Lietuvoje vyks pagal proporcinę rinkimų sistemą, kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus. Partijos pateiks kandidatų sąrašus, už kuriuos rinkėjai galės atiduoti savo balsus. Lygiomis teisėmis rinkimuose galės dalyvauti ir ES valstybių piliečiai. Rinkėjų pažymėjimai bus įteikti tiems ES piliečiams, kurie VRK praneš ketinantys balsuoti Lietuvoje. Pagal Gyventojų registro duomenis, šiandien leidimai gyventi Lietuvoje yra išduoti 1736 piliečiams iš ES ir stojančių į ES valstybių.

Pasak filosofo V. Ališausko, politikai, žiniasklaida ir visuomenė skirs rinkimams nemažai dėmesio, bet ar šalies rinkėjai pasiruošę įvertinti tas programas, kurias pasiūlys kandidatai į EP. Kyla nemažai abejonių, ar rinkimų diskusijos dėl EP programų bus pakankamai gyvos ir adekvačios. Tik nedaugelis rinkėjų susigaudys, kokiais kriterijais vadovautis renkant europarlamentarus.

„Vėl bus daugybė nepagrįstų pažadų, kaip pasirūpinti išmokomis valstiečiams ar iš ES „išmušti“ papildomų subsidijų“, – sakė V. Ališauskas. Mažai ką išmanantys apie EP funkcijas rinkėjai balsuos pagal savo įprastą preferenciją ir rinksis tas politines partijas, kurias rinktųsi eiliniuose rinkimuose. Rinkimų dubliavimas tik dar labiau skatins diskusijas apie vidaus klausimus, o ES tema bus nemylimos podukros vietoje.

Europos Parlamentas

EP plenarinės sesijos vyksta Prancūzijos mieste Strasbūre. Parlamento sekretoriatas yra Liuksemburge, o Europos politinės partijos savo sekretoriatus turi Briuselyje.

Per EP plenarines sesijas parlamentarai sėdi susiskirstę į politines frakcijas, o ne pagal atstovaujamas valstybes. EP turi svarbias galias teisės aktų leidimo ir finansų srityse. Šiuo metu EP įvairiais lygiais įtrauktas į teisės aktų leidimo procesą.

Europos Sąjungoje EP turi tokius pat įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai valstybių parlamentai. EP tvirtina ES biudžetą, kartu su Ministrų Taryba priima ES teisės aktus, kontroliuoja Europos Komisijos veiksmus ir gali pareikšti jai nepasitikėjimą.

Vietų skaičius Europos Parlamente pagal valstybes

Belgija – 24
Kipras – 6
Čekija – 24
Danija – 14
Vokietija – 99
Graikija – 24
Ispanija – 54
Estija – 6
Prancūzija – 78
Vengrija – 24
Airija – 13
Italija – 78
Latvija – 9
Lietuva – 13
Liuksemburgas – 6
Malta – 5
Nyderlandai – 27
Austrija – 18
Lenkija – 54
Portugalija – 24
Slovakija – 14
Slovėnija – 7
Suomija – 14
Švedija – 19
Jungtinė Karalystė – 78

Šaltinis
Savaitraštis "Laikas"
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją