Jo esmė, kad valstybė, nepriklausomai nuo amžiaus, draustų visus nuolatinę studijų formą pasirinkusius studentus, o už pasirinkusiuosius tęstines studijas – jei už jų mokslą moka valstybė, taip pat už nedirbančius doktorantus.

Dėl skirtingų nuomonių, kokia apimtimi valstybė turėtų įsipareigoti mokesčių mokėtojų pinigais drausti studentus, Ministrų kabinete vėl įstrigo Sveikatos draudimo įstatymo projektas. Šįkart už pagrindą tolimesniam svarstymui buvo pasirinktas siūlymas mokėti tik valstybės finansuojamų studentų sveikatos draudimą.

„Toks Vyriausybės apsisprendimas atitinka požiūrį, jog „liūto dalį“ į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą įnešanti valstybė neturėtų dar labiau didinti valstybės lėšomis draudžiamųjų ratą. Vis dėlto, jeigu Vyriausybė galutinai apsispręstų mokėti tik už valstybės finansuojamų studentų sveikatos draudimą, galėtų būti pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti, nuolatinę studijų formą pasirinkusių, bet už mokslą savarankiškai susimokančių studentų teisėti lūkesčiai, nes iki šiol už pastarųjų sveikatos draudimą mokėjo valstybė“, – pranešime spaudai cituojamas ministras.

„Atsižvelgdamas į tokią koliziją Vyriausybei siūlysiu galimą išeitį iš susidariusios padėties – bent kelis kompromisinius sprendimus. Vienas iš jų, kad valstybė nepriklausomai nuo amžiaus draustų visus nuolatinę studijų formą pasirinkusius studentus, o už pasirinkusiuosius tęstines studijas – jei už jų mokslą moka valstybė, taip pat už nedirbančius doktorantus.

Galėtų būti svarstytinas ir kitas, dar pernai mano teiktas siūlymas, kad valstybė įsipareigotų drausti visus nuolatine studijų forma studijuojančius studentus, nepaisant jų amžiaus. Tokia draudimo lengvata studentams turėtų galioti šešerius metus t.y. atitikti pirmosios pakopos koleginių ir universitetinių studijų trukmę bei magistratūrą. Ši lengvata galiotų nepriklausomai nuo to, ar būtų studijuojama nepertraukiamai visus šešerius metus, ar išsilavinimo būtų siekiama su pertraukomis priklausomai nuo aplinkybių ir žmogaus apsisprendimo“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

Studentų sąjunga prašo PSD klausimą perduoti Seimui

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) reikalauja kuo greičiau perduoti PSD klausimą svarstyti Seimui.

„Vyriausybės užsitęsęs PSD klausimo svarstymas verčia studentus abejoti nuoširdumu vykdyti sisteminę aukštojo mokslo pertvarką ir protingai taupyti lėšas. Itin daug dvejonių kelia jau pusmetį Vyriausybės teikiami siūlymai, kurie kaskart prieštarauja pačių valdžios atstovų deklaruojamom siekiamybėm. Atsižvelgdami į situaciją, raginame daugiau nedelsti ir PSD klausimą perduoti svarstyti Seimui“,- situaciją komentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis

Studentų sąjungos prezidento teigimu, Vyriausybės teikiami siūlymai verčia manyti, jog PSD klausimas pirmiausiai sprendžiamas dangstant esamas PSD lėšų planavimo ir skirstymo tvarkos ydas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) įsitikinimu, Vyriausybės pasitarime pateiktas siūlymas, jog valstybė turėtų mokėti PSD tik už tuos studentus, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, o visi kiti PSD susimokėtų patys, yra tik skubotas bei neatodairiškas bėgimas nuo problemos sprendimo iš esmės.

„Priėmus tokį siūlymą, studentų, kurie savomis lėšomis turi susimokėti už studijas ar pasiimti banko paskolą tiek studijoms, tiek pragyvenimui bei negauna jokių socialinių garantijų aukštosiose mokyklose, padėtis taptų dar sudėtingesnė“, – DELFI komentavo LSAS prezidentas Arūnas Markas.

LSAS tvirtinimu, PSD problemas išspręstų efektyvesnis mokesčio valdymas: iki šiol nėra aišku, kur panaudojamos lėšos, kurias permoka visų studijų formų dirbantys studentai, kadangi Valstybinei ligonių kasai už studentų sveikatos draudimą valstybė vis dar permoka neskaičiuodama, kiek iš dieninių ir nuolatinių studijų formų studentų dirba ir patys susimoka PSD įmokas per mokestinę sistemą.