Kokį prognozuotumėte rinkėjų aktyvumą per šiuos savivaldos rinkimus? Ar jis bus didesnis, nei 2007-aisiais?
Palyginti su 2007 metais, padėtis gerokai pakito. 2007 m. pirmoje pusėje buvo įsivyravęs didžiausias per visą kalbamą laiką gyventojų optimizmas. Savo ruožtu nedarbas buvo kritęs iki žemiausio per visą nepriklausomybės periodą lygio. Žmonės tada kažkaip net lyg ir pamiršo, kad gali būti bedarbių...
Tais metais žmonės labiausiai pasitikėjo „Sodra“ – net labiau nei Bažnyčia. Antroje vietoje buvo bankai. Su pliuso ženklu buvo ir pasitikėjimas savivaldybėmis.
Sakyčiau, anie rinkimai buvo nuobodoki. Kandidatams priekaištauta, kad jie kalba apie Lietuvos, o ne apie savivaldybių reikalus, o jei kalbėdavo apie savivaldybių reikalus, tai niekam, atrodė, nerūpi, ką jie sako.
Šiemet rinkėjų aktyvumą slopinti gali nusivylimas ir mažėjantis pasitikėjimas institucijomis. Aktyvumą greičiausiai slopins ir sumažėjusios partijų galimybės agituoti. Dėl reklamos ribojimo šiandien kai kas net nepastebi, jog vyksta rinkimai. Sumažėjus galimybėms reklamuotis ir agituoti, partijos dažnai „nebepasiekia“ rinkėjo.
Tačiau esama ir aktyvumą didinančių aplinkybių. Palyginti su 2007 metais, šiandien visuomenėje tvyro tam tikra įtampa. Brangsta produktai, kinta įvairūs valdžios reikalavimai, dramatiškai auga šildymo sąskaitos. Maža to, žmones aktyviau balsuoti, tikėtina, skatins šių rinkimų naujovė – nepriklausomi kandidatai.
Įvertinus visus veiksnius, manau, rinkėjų aktyvumas bus panašus į 2007 m. buvusį aktyvumą.
Teigiate, jog per šiuos rinkimus esama daugiau įtampos ir pesimizmo. Ar gali tokiomis aplinkybėmis gerų rezultatų turėti vadinamosios tradicinės partijos, o ne tos, kurios „medžioja“ protesto balsus?
Tradicinės opozicinės partijos gali tikėtis gerų rezultatų. Dabartinėms valdžios partijoms sėkmės tikėtis sunkiau. Beje, pesimizmo visuomenėje pastaruosius metus kas mėnesį mažėjo. Lietuva pagal geras nuotaikas lenkia ne tik Bulgariją, bet ir Airiją, Ispaniją, Italiją.
Kokį poveikį rinkėjų aktyvumui gali turėti rinkimų sąrašų gausa? Ar žmonės nesusipainios?
Gal ir susipainios, tačiau svarbiausia, kad jie ateitų į rinkimų apylinkę ir balsuotų. Žinoma, popierių bus daug, ir vargu ar pavyks išvengti klaidų. Vis dėlto manau, kad vyraujant nusivylimo ir bejėgiškumo nuotaikoms eksperimentas su nepriklausomais kandidatais gali pasiteisinti. Dabar nebeišeina, kaip anksčiau, sakyti: „Nėra už ką balsuoti“. Pasirinkimų sąrašas šįkart tikrai ilgas.
Beje, tarp nepriklausomų kandidatų nematau kokių nors odiozinių figūrų. Nors pripažįstu, kad jų dalyvavimas partinei sistemai nebus naudingas.
Ar partija, kuriai atitinka, tarkime, šimtas keturiasdešimt kažkelintas sąrašo numeris, atsiduria prastesnėje padėtyje nei penktą ar dešimtą numerį gavusi partija? Ar tai turės didelės įtakos piliečių pasirinkimui?
Tačiau kai kurių partijų elektoratai „persidengia“ – antai Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“. Per apklausas mes užduodame klausimą – už kurią partiją žmogus balsuotų, jei ne už tą, kurią nurodė. Daugybė žmonių turi antrą pasirinkimą. Daug kas apsisprendžia pakeliui į rinkimų apylinkes. Kai pasirinkimas būna „minkštas“, eiliškumas sąraše turi įtakos. Dešimtą numerį gavusiai Darbo partijai šiuo atžvilgiu pasisekė.
Kaip manote, ką rinkėjai bus linkę bausti už dideles šildymo sąskaitas?
Turbūt baus ir vietos, ir nacionalinę valdžią. Kita vertus, vienur galbūt baus, o kitur ieškos geresnių ir balsuos už juos.
Kurie veiksniai turės didžiausios įtakos artėjančių rinkimų baigčiai?
Didžiausios įtakos gali turėti nauja rinkimų sistema su nepriklausomais kandidatais. Kitas veiksnys – vadinamoji švytuoklė. Trečias veiksnys – sąskaitos už šildymą.
Ar dabartinė didžiausia valdančioji partija – Tėvynės sąjunga - LKD turi šansų ir po rinkimų turėti savo merus Vilniuje ir Kaune?
Mūsų duomenimis, Vilniuje ir Kaune nėra vienos dominuojančios politinės jėgos. Meras nebūtinai atstovaus daugiausiai balsų surinkusiam sąrašui. Manau, Tėvynės sąjungai pridės pliusų naujasis Vilniaus meras Raimundas Alekna. Kol kas jis dar nelabai žinomas, tačiau jam tapus meru Vilniaus valdžios vaizdas yra visai kitoks nei buvo iki šiol.
Vilniuje, manau, daug įtakos rinkimų baigčiai turės Artūro Zuoko ir jo vadovaujamo judėjimo „Taip“ reiškinys. Manau, kad jis gali populiarumu aplenkti klasikines partijas.
Ar, Jūsų nuomone, A. Zuoko komanda gali per rinkimus užimti Vilniuje pirmą vietą?
Manau, kad gali. Neseniai buvo atlikta apklausa, per kurią žmonių teirautasi, kas, jų nuomone, būtų geriausias sostinės meras. Labai daug žmonių įvardijo A. Zuoką. Jo „nuodėmės“ jau iš esmės primirštos. Už jį linkę balsuoti labiau išsilavinę, turintys didesnes pajamas, jaunesni žmonės.
Mažesnes pajamas turintis, žemesnės kvalifikacijos, priešpensinio amžiaus elektoratas labiau yra linkęs balsuoti už socialdemokratus, „darbiečius“ ir „tvarkiečius“. Dalindamosi šią rinkėjų grupę, minėtos trys partijos neturi didelių šansų surinkti įspūdingesnės balsų persvaros.
Darbo partija Vilniuje per praėjusius rinkimus tesurinko 3,5 tūkst. balsų. Ar Viktoro Uspaskicho dalyvavimas rinkimuose gali iškelti jo vadovaujamą partiją į rinkimų lyderių sostinėje gretas?
2007 metai kaip tik buvo V. Uspaskicho populiarumo duobė. Tuomet apie 63 proc. rinkėjų apie jį buvo neigiamos nuomonės ir tik apie 14 proc. – teigiamos. Jis buvo vienas labiausiai nemėgstamų politikų. O dabar teigiamai vertinančių V. Uspaskichą yra daugiau nei neigiamai. Šiandien yra visai kita Darbo partija – ir kitas V. Uspaskichas.
Manau, Darbo partija gali pasiekti labai neblogų rezultatų – bet ne Vilniuje. Neturiu duomenų, bet spėju, kad V. Uspaskichui, ko gero, reikėjo kandidatuoti ne Vilniuje. Juk Vilnius – turtingiausias, kūrybiškiausias, mažiausiai „nuskriaustas“ Lietuvos miestas.
Bet Kaune V. Uspaskichą irgi vargu ar lydėtų sėkmė...
Taip, bet kituose Lietuvos miestuose jam turbūt labiau pasisektų.
Kaip pasiskirsto pagrindinių partijų populiarumas tarp gyventojų grupių?
Darbo partijai simpatizuoja daug žmonių be aukštojo išsilavinimo, jaunesnių, darbininkų, rajonų centrų gyventojų, rusų tautybės piliečių. Visuminis vaizdas – žmonės su dideliais mėlynais krepšiais stotyje, išvažiuojantys į žuvies fabrikus Airijoje, Ispanijoje...
Už liberalus linkę balsuoti turintys didesnes pajamas ir gerą išsilavinimą, jauni žmonės. Parama liberalams yra didelė Vilniuje ir Klaipėdoje.
Socialdemokratų partijos populiarumas stebėtinai nuosekliai koreliuoja su žmonių amžiumi: juo vyresnio amžiaus grupė, juo daugiau joje yra šios partijos rinkėjų. Tarp socialdemokratų rinkėjų galima išskirti dvi grupes: viena vertus, gyvenančiuosius provincijoje, kaimuose ir rajonų centruose, kita vertus, nemažai uždirbančius specialistus, gyvenančius didesniuose miestuose.
Tėvynės sąjungos rinkėjų labai daug yra vyresnio amžiaus grupėse. Tarp jų daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, bet kaimuose gyvena nemažai net vidurinio išsilavinimo neturinčių šios partijos simpatikų.
„Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas yra panašus į Darbo partijos elektoratą, bet tarp jo atstovų yra gerokai daugiau priešpensinio amžiaus žmonių. Tai – viena jautriausių ir nelaimingiausių amžiaus grupių. Dalis jų norėtų balsuoti už „keršytojus“.