Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį išnagrinėjo A. Kozlovo skundą, kuriuo jis prašo ne tik priteisti 8 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, bet ir pripažinti įkalinimo įstaigos bei Kalėjimų departamento raštus, kuriais jo pretenzija dėl publikuotų nuotraukų buvo atmesta kaip nepagrįsta.

Kaip savo ieškinyje teismui nurodė A. Kozlovas, praėjusių metų birželio 8-ąją į pataisos namus atvyko nemokamai platinamo jaunimo žurnalo „Pravda“ korespondentė ir du fotografai, kurie fotografavo kalinių tatuiruotes.

„Tuo metu ėjau iš valgyklos, kai tie žmonės pamatė mane – sakė, reikia jiems nufotografuoti mano tatuiruotes, – prisiminė A. Kozlovas. – Aš sutikau, bet tik su sąlyga, kad šios nuotraukos nebus patalpintos internete. Man pažadėjo, kad nuotraukas publikuos tik žurnale, aš tuo patikėjau“.

Nuteistasis pasakojo, kad žurnalo darbuotojai buvo atvykę ir rugpjūčio 25-ąją, tad vėl fotografavo bei filmavo. Be to, jie kaliniams padovanojo A. Orlovos kompaktinę plokštelę, tačiau A. Kozlovas teigia, kad plokštelės neėmė.

„Kad nuotraukos buvo patalpintos internete, sužinojau maždaug po mėnesio – vienas prižiūrėtojas net pasijuokė: „Štai, žiūrėkite, mūsų žvaigždė eina“, – A. Kozlovas teisme sakė, kad tik tada sužinojo, kad internete yra publikuota 18 nuotraukų. Jose – ne tik nuteistojo kūną puošiančios tatuiruotės, bet ir matosi veidas.

A. Kozlovas įsitikinęs, kad atsakomybę dėl paviešintų nuotraukų privalo prisiimti pataisos namų administracija, leidusi žurnalo darbuotojams surengti fotosesiją įkalinimo įstaigoje.

Dėl pažeistų teisių kalinys skundėsi Seimo kontrolieriui, tačiau šis pataisos namų darbuotojų veiksmuose nenustatė nei biurokratizmo, nei piktnaudžiavimo faktų. Žurnalistų etikos inspektorė, kuriai nuteistojo skundą persiuntė kontrolierius, taip pat nenustatė jokių pažeidimų. Tiesa, kai A. Kozlovas pareiškė pretenzijas, į įkalinimo įstaigą atvykę žurnalistai vyrą bandė įkalbėti pasirašyti sutikimą dėl nuotraukų publikavimo atbuline data, tačiau šis nesutiko. Nuotraukos buvo išimtos iš internetinio portalo.

Su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus 2-ieji pataisos namai nesutinka. Pasak juriskonsultės Miglės Einorytės, įkalinimo įstaiga nebuvo informuota apie nuotraukų viešinimą, o kalinius fotografavusius fotografus įspėjo, kad jie turi gauti nuteistųjų leidimus. „Čia jau ne pataisos namų atsakomybės klausimas, kaip vyko žurnalistų ir kalinių pokalbiai dėl nuotraukų publikavimo“, – teigė ji.

Į bylą trečiuoju asmeniu patraukto Kalėjimų departamento atstovas Dainius Jasa pabrėžė, kad Bausmių vykdymo kodeksas nuteistiesiems suteikia teisę įkalinimo įstaigoje sudarinėti civilinius santykius, todėl dėl pažeisto susitarimo A. Kozlovas esą turėtų kreiptis civiline tvarka į teismą dėl žalos atlyginimo.

Žurnalą „Pravda“ leidžianti bendrovė „Idėjų revoliucija“ teisme tikino, kad leidinys buvo gavęs žodinį A. Kozlovo sutikimą, be to, publikuotos nuotraukos negalėjo neigiamai paveikti nuteistojo gyvenimo.

Kad kalinys buvo įspėtas, jog nuotraukos bus publikuotos ir internete, teismui aiškino ir žurnalistus bei fotografus įkalinimo įstaigoje „globojęs“ prižiūrėtojas Aidas Blažys. Jis mano, kad nuteistasis įsižeidė tik todėl, kad buvo paviešintos ne visos, o tik kelios jo nuotraukos.

„Kai žurnalistai atvežė dovanų kompaktinę plokštelę, jis labai nustebo – oi, kaip čia manęs tiek mažai, o tiek daug fotografavo, - manau, kad jo lūkesčiai buvo gerokai didesni“, – sakė A. Blažys.

Ar nuteistojo ieškinys valstybei yra pagrįstas, teisėjų kolegija žada paskelbti vasario 10-ąją.