Apie Lietuvą, kaip migrantų tranzito į Vakarus šalį, pasauliui žinoma jau seniai. Daugybė migrantų čia buvo sulaikyta prie Lenkijos sienos, aptikta laivų triumuose, Lietuvos kaimuose, besislapstant daržinėse.
Pamelavę, kad tai Vokietija ar Švedija, apsukrūs nusikaltėliai ne kartą palikdavo bėglius iš Rytų mūsų šalyje. Pastaruoju metu nelegalių migrantų sulaikoma vis mažiau, tačiau niekas negali atsakyti, ar taip yra dėl geresnės sienos apsaugos, ar nelegalų vedliai tapo gudresni.
Pirmadienio vakarą Lenkijos pasieniečiai sulaikė vilkiko vairuotoją iš Lietuvos, kuris savo sunkvežimio kabinoje per sieną mėgino į Lenkiją įvežti tris nelegalius migrantus. Tikrindami vilkiko kabiną, pasieniečiai po gultu aptiko Ukrainos gyventojus. Jie turėjo suklastotus asmens dokumentus su perklijuotomis nuotraukomis. Buvo padirbti ir pasienio kontrolės antspaudai.
Terorizmas keisis
Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys mano, kad Lietuva masinio svetimšalių antplūdžio nesulauks. Esame pernelyg neturtinga valstybė, kad Rytų šalių žmonės svajotų čia gyventi. Tikriausiai, kaip ir anksčiau, liksime tik tranzito valstybė keliaujantiems į labiau išsivysčiusias šalis. Pasak A.Grublio, nelegalų turėtume išvengti sustiprinę savo valstybės sieną. Jau keletą metų nelegalų migracija iš Rytų per Lietuvą yra sustabdyta. Dar geresnei sienos kontrolei užtikrinti tikimasi nemažų investicijų iš Europos Sąjungos fondų.
Valstybės saugumo darbuotojų teigimu, svetimšalių judėjimas yra prognozuojamas ir stebimas reiškinys. Kaip sakė A.Grublys, siekdami užkirsti kelią terorizmui, tarnybos darbuotojai mokosi ir jau ne vienerius metus dirba. Spėjama, kad Lietuvoje terorizmas gali įgauti naujų formų. Čia teroristais gali tapti ir mūsų valstybės piliečiai, pasamdyti už rytiečių pinigus.
Įstatymai švelnėjo
Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Arvydo Daugėlos teigimu, pastaraisiais metais nebeliko baudžiamųjų bylų dėl kaltinimo gabenus nelegalus. Vargu ar tai lėmė naujojo Baudžiamojo kodekso priėmimas.
Naujieji įstatymai numato gerokai švelnesnes bausmes už neteisėtą žmonių gabenimą. Anksčiau vien už nelegalų slėpimą buvo baudžiama nuo 5 iki 10 metų, o dabar ir už slėpimą bei gabenimą baudžiama iki 6 metų. Tokio nusikaltimo organizavimas anksčiau grėsdavo įkalinimu iki 15 metų, o naujasis įstatymas numato bausmę iki 10 metų.
Užsieniečiai gudraus
Migracijos tarnybos kol kas taip pat nelaukia svetimšalių antplūdžio. Pasak Lilijanos Preikšaitienės, laikinai einančios Klaipėdos migracijos skyriaus viršininkės pareigas, klaipėdiečiai dar nematė net naujojo užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto. Gegužės 1-ąją naujų įstatymų tikrai nebus, galios senieji.
L.Preikšaitienė pasakojo, kad Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos piliečiai domisi, kaip galės apsigyventi Lietuvoje, koks jiems bus taikomas režimas, ar jie galės laisvai važinėti į Europos Sąjungos šalis, jeigu atvyks į Lietuvą ir gaus leidimą nuolat čia gyventi. Gauti Lietuvos piliečio pasą yra sunku, tad artimiausi kaimynai jau planuoja kitokių gudrybių.
Jiems atsakoma, kad, būdami užsieniečiai, jie privalės gauti ES vizą ir tik tada legaliai keliauti. Prognozuojama, kad dalis jų taip nedarys. Svarbu bus legaliai atvykti į Lietuvą, o toliau per atviras sienas nelegaliai važiuos į Europą.
Yra ir estų, ir graikų
Kaip pasikeis demografinė Lietuvos situacija, kol kas prognozuoti sunku. Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos duomenimis, iki 2030 metų Lietuvoje gyventojų turėtų sumažėti 10 procentų. Mirtingumo lygis lėtai mažės.
2001 metų gyventojų ir būstų visuotinio surašymo duomenimis, Klaipėdoje, be lietuvių, gyveno rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, vokiečių, totorių, latvių, čigonų, armėnų, azerbaidžaniečių, moldavų, gruzinų, estų, karaimų, čiuvašų, graikų, osetinų, amerikiečių, bulgarų, suomių, libaniečių, vietnamiečių, kazachų bei kitų tautybių žmonės. Klaipėdoje gyvenantys žmonės išpažįsta ne tik tradicines religijas, bet ir musulmonų sunitų, sekmininkų, judėjų, budistų, graikų apeigų, Krišnos sąmonės ir kitas mažai girdėtas religijas.
Iš viso pasaulio
Šiuo metu Lietuvos mokyklose mokosi apie 200 užsieniečių vaikų. Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, šiais mokslo metais uostamiestyje mokosi 31 užsieniečio vaikas. Atvykėlių geografija - plati: JAV, Ukraina, Rusija, Čečėnija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kipras, Norvegija, Turkija, Kanada, Vokietija, Didžioji Britanija.
Su atžalomis į Klaipėdą atvykę užsieniečiai studijuoja, pusmečiui ar keleriems metams įsidarbina uosto bei kitose bendrovėse, pvz., „Philip Morris Lietuva“, taip pat tarptautinėje Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje. Yra ir politinio prieglobsčio ieškančių šeimų.
Daugiausiai užsieniečių vaikų mokosi valstybinėse A.Rubliovo pagrindinėje bei „Žaliakalnio“, M.Gorkio vidurinėse mokyklose, tačiau bemaž pusė visų į Klaipėdą atvykusių dirbti kitataučių renkasi nevalstybinę pagrindinę „Universa Via“ mokyklą.
Rūpi saugumas
„Užsieniečiai rūpinasi, kad jų vaikai kuo saugiau jaustųsi pasikeitus gyvenamajai ir kalbinei aplinkai“, - „Klaipėdai“ paaiškino „Universa Via“ mokyklos direktorė Regina Kontautienė. Pasak jos, kitų valstybių piliečiai vengia didelių mokyklų su perpildytomis klasėmis. Privačioje mokykloje yra geresnės sąlygos mokytojams individualiai padirbėti su užsieniečių sūnumis ir dukterimis. Šie, be savo gimtosios, dažniausiai gerai moka ir anglų kalbą. Todėl su jais „Universa Via“ mokyklos pedagogai iš pradžių bendrauja anglų kalba, paskui - ir lietuviškai.
„Jie greitai išmoksta mūsų kalbos. Nepatikėsite, bet turėjome dvi sesutes iš Kanados, kurios be klaidų rašė lietuvių kalbos diktantus“, - prisiminė R.Kontautienė. Pasak jos, užsieniečiai ir lietuviai mokosi tose pačiose klasėse. „Tarp vaikų vyksta natūralūs kalbiniai ir kultūriniai mainai. Klaipėdiečiams tampa lengviau mokytis užsienio kalbų, o užsieniečiams - lietuvių kalbos“, - sakė mokyklos direktorė.