Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad politikų teiginiai apie šilumos kainų sumažinimą yra laužti iš piršto, mat prognozuojama, kad tiek gamtinių dujų, tiek biokuro kainos ateityje tik augs. Vienas iš vertingesnių pasiūlymų, jo nuomone, naudoti vietos biokurą – pavyzdžiui, medieną, tačiau valstybė turėtų mokesčių lengvatomis skatinti jos naudojimą šilumos gamybai. Teigiamai V. Lukoševičius įvertino ir siekius derybų keliu peržiūrėti savivaldybių sutartis su šilumos tiekėjais, mat jos buvo sudarytos gana seniai.
„Kaip sumažins kainas, jeigu gamtinės dujų kaina, kaip rodo visos prognozės, šoks į viršų artimiausiais metais? Biokuras lygiai taip pat. Jo rinka laisva, mes jau seniai turime tarptautines biokuro kainas ir kadangi visos valstybės planuoja biokuro plėtrą (skandinavai, latviai, estai), tai jo kainos irgi augs. Jeigu jau taip populistiškai sako „Mes sumažinsim kainas“, tai yra vienas būdas garantuotas – subsidijuoti. Savivaldybė, norėdama padėti savo žmonėms, visada gali subsidijuoti iš savo biudžeto šilumos kainas, bet kiek jų tai daro? Prienai, Neringa šiek tiek subsidijuoja ir dar viena kita savivaldybė, nes paprasčiausiai nėra iš ko“, - DELFI teigė V. Lukoševičius.
Kaip žinoma, šilumos kainas kiekvienai šilumos tiekimo įmonei nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta metodika ir bazinėmis šilumos kainomis. Jeigu savivaldybė šilumos kainų nepatvirtina, tuomet jas vienašališkai nustato VKEKK.
Darys tai, kas įmanoma tik po 2017-ųjų?
Artėjant savivaldos rinkimams politikai susirūpino, kad jų rinkėjai už šilumą moka pernelyg brangiai, tad pateikė siūlymus, kaip šias kainas sumažinti. Pasiūlymai varijuoja nuo ketinimų visą šilumos ūkį perimti savivaldybių žinion, iki siekių neleisti susiformuoti monopolijoms arba atskirti šilumos tiekimą nuo šilumos ūkio priežiūros.
Pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programoje, paruoštoje sostinei, piktinamasi, kad 2002 m. sostinės šilumos tinklus išnuomojus bendrovei „Vilniaus energija“, kuri priklauso tarptautiniam koncernui „Dalkia“, visuomenė negalėjo stebėti vidinės „Vilniaus energijos“ veiklos, savivaldybei priklausančių, bet išnuomotų šilumos tinklų priežiūros ir investicijų į šį ūkį.
Dėl šios priežasties konservatoriai-krikdemai siūlo demonopolizuoti Vilniaus šilumos ūkį, sustiprinti „Vilniaus energijos“ kontrolę, atlikti nepriklausomą auditą įvertinti atliktoms investicijoms, taip pat ketina siekti, kad Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis būtų sudaryta tik po atviro konkurso. Kaip žinoma, esama šilumos tinklų nuomos sutartis galioja iki 2017-ųjų.
DELFI primena, kad praėjusių metų birželį konservatorių-krikdemų į mero postą deleguotas, bet vėliau iš partijos pašalintas Vilius Navickas nesėkmingai siekė pratęsti šilumos tinklų nuomos sutartį dar 20-čiai metų, už šį sprendimą balsavo ir dalis kitų konservatorių atstovų savivaldybėje.
Tačiau šiuo metu šios partijos atstovai sako esą pasiryžę siekti, kad „energijos kainos ne tik neaugtų, bet ir mažėtų“. Jie teigia to ketiną pasiekti pradėdami „aktyvią energijos šaltinių diversifikaciją, šilumos ir energijos gamybai naudodami vietinę medieną, biokurą, atsinaujinančius išteklius“.
Siūlo biokurą
Dauguma savo siūlymus pateikusių politinių partijų arba kandidatų susivienijimų kaip išganingiausią išeitį siūlė šilumos gamybai naudoti alternatyvius energijos išteklius – medieną, biomasę, saulės energiją, vietinį kurą.
Tokį sprendimą parėmė konservatoriai-krikdemai, liberalcentristai, valstiečiai liaudininkai, Liberalų sąjūdis ir Artūro Zuoko koalicija, pažadėjusi 20 proc. sumažinti šilumos tiekimo kainą iki 18 ct už kilovatvalandę. Šiuo metu Vilniuje šilumos kaina siekia 23 сt už kilovatvalandę.
Socialdemokratai sakosi griežtai reguliuosią šildymo, šiukšlių surinkimo, pastatų eksploatacijos ir kitas paslaugų teikimo kainas, Darbo partija žada atlikti šilumos tiekėjų ir savivaldybių sutarčių auditą ir užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą pačiomis optimaliausiomis sąlygomis, o Lietuvos liaudies partija siūlosi užtikrinti „ekonomišką ir skaidrų elektros, šilumos, vandens ir kitų komunalinių paslaugų teikimą gyventojams“.
Liberalcentristai, pritardami alternatyvių energijos rūšių naudojimui šilumos gamybai, teigia, jog šioje srityje turi būti peržiūrėtos ir savivaldybių įmonių bei privačių investuotojų teikiamos šilumos paslaugos bei tarifai, be to, pasak jų, reikėtų sudaryti galimybę atsirasti paslaugų tiekėjų rinkai, kuri lemtų konkurencingesnę aplinką.
„Mes itin akcentuojame savivaldos institucijų vaidmenį planuojant teritorijas, skirtas būsimųjų būstų statyboms, jų tinkamą aprūpinimą komunikacijomis, tinkamai išdėstant jų aprūpinimą šiluminės energijos tiekimo būdais, supažindinant su galimybės šildytis elektra, dujomis, kietuoju kuru, centralizuotai teikiama šiluma ar kitais būdais“, - rašoma jų programoje.
Naujoji sąjunga savo ruožtu tik pasipiktino, jog komunaliniai mokesčiai gyventojams nuolat didėja, o savivaldybė esą sutinka su visomis „Vilniaus energijos“, priklausančios koncernui „Dalkia“ sąlygomis. Ši politinė jėga taip pat nesutinka, kad administruojančioms įmonėms gyventojai moka už bendro naudojimo objektų priežiūrą, nežinodami nei kokie darbai atlikit, nei kokie planuojami.
„Daugiabučius namus administruojančios įmonės, nesilaikančios Vyriausybės ir miesto savivaldybės tarybos nutarimų, neteks licencijų šiai veiklai vykdyti“, - grasinama programoje, nors šilumos tiekimo įmonėms, kurios per metus tiekia ne mažiau nei 10 gigavatvalandžių šilumos, licenziją išduoda VKEKK.
„Tvarkiečiai“ viską nori perimti į savivaldybės rankas
Kiek kitokius sprendimus šilumos ūkyje siūlo partija „Tvarka ir teisngumas“, tačiau, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento V. Lukoševičiaus teigimu, šie pasiūlymai patys pavojingiausi.
„Tvarkiečiai“ šilumos ūkį teigia norį sutelkti savivaldybių rankose, taip pat nori kontroliuosime šių įmonių veiklą bei šilumos ir karšto vandens kainų pagrįstumą, peržiūrėsime savivaldybių šilumos ūkio nuomos sutartis su šilumos tiekėjais, ir ten, kur šilumos tiekėjas gyventojams yra savivaldybės įmonės, ketina siekti ekonomiškai pagrįstos kainos nustatymo. Politikai taip pat sako modernizuosią „vietines katilines, šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrą“.
„Kai „Tvarka ir teisingumas“ vėl siūlo viską perimti savivaldybei į vienas rankas, reiškia, bus uždaras kiemas, kur niekas nežinos, kas ten darosi. Savivaldybės paskirtas direktorius niekada nesiginčys su savo akcininkais. Nuo šito modelio jau pabėgome 1997 m., o dabar kai kurios partijos bando vėl grįžti atgal“, - su šia „tvarkiečių“ nuostata nesutiko V. Lukoševičius.
Valstiečiai liaudininkai savo ruožtu kalba apie tai, kad savivaldybėms turi būti suteikta daugiau teisinių priemonių dalyvauti tvirtinant ar peržiūrint vandens ir šildymo kainas – tai yra, riboti monopolijų viršpelnius, atsižvelgus į realias sąnaudas. Šiuo metu šilumos tiekėjų pelno norma yra reguliuojama teisės aktais, viršpelnius ir sąnaudas vertina VKEKK.
Tuo metu V. Lukoševičius sako, jog savivaldybės ir dabar turi pakankamas šilumos ūkio kontrolės priemones, bet ne visuomet tuo naudojasi.
„Kiekviena savivaldybė turi pakankamai daug mechanizmų dalyvauti šilumos ūkio valdyme, bet vietoje to, kad jos tuo naudotųsi, vis skelbia naujus lozungus, kaip tikrins, griežtai reguliuos ir taip toliau. Ta pati Vilniaus savivaldybė turi daugybę mechanizmų – pradedant nuo sutarties nutraukimo, baigiant įvairiais auditais, stebėtojų tarybų formavimu, turi netgi savo kontroliuojančią įmonę „Vilniaus šilumos tinklai“, kurie viską gali kvalifikuotai tikrinti, tik reikia politinės valios, noro ir sugebėjimo“, - pasakojo pašnekovas.
Liberalų sąjūdis siūlo atskirti šilumos tiekimą ir gamybą
Nors liberalai, kaip ir kitos partijos, teigė pritariantys atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių naudojimui gaminant šilumą, tačiau, jų nuomone, turėtume atskirti šilumos gamybą nuo šilumos ūkio priežiūros ir neleisti visko sutelkti vienos įmonės rankose. Liberalai sako skatinsią naujų būstą administruojančių įmonių steigimąsi, modernizuosią katilines.
V. Lukoševičius teigia, kad idėja dėl tinklų priežiūros ir šilumos gamybos atskyrimo yra galima, bet ji turi būti įgyvendinama racionaliai.
„Centralizuotas šilumos tiekimas iš principo yra natūrali monopolija, negalime tiesti trijų vamzdžių, nes jie visi bus auksiniai. Kadangi rinka yra ta pati, kiekviena investicija tik brangina tą produktą. Iš Skandinavijos šalių vienintelė Danija yra atskyrusi šilumos perdavimą nuo šaltinių. Ten šilumos tinklai yra monopolija ir jie jokio privataus kapitalo neįsileidžia. Bet konkurencija įtvirtinta gaminant elektrą ar šilumą. Bet vėlgi ta konkurencija nėra laukinė, nes pristatys gamyklų, paskui trys iš jų bankrutuos. Konkurencija yra ilgalaikių sutarčių sudarymas, kas kokiomis sąlygomis gali kuriam laikotarpiui įsipareigoti“, - pasakojo pašnekovas.
Nebuvo vieningos valstybės politikos
V. Lukoševičius taip pat gana teigiamai įvertino daugelio politinių jėgų siūlymus peržiūrėti sutartis su šilumos tiekėjais, mat jos buvo sudarytos gana seniai, kai sąlygos šilumos ūkyje buvo kitokios.
„Beveik visos partijos sako, kad reikia peržiūrėti sutartis su šilumos tiekėju, tai, manau, yra racionalus sprendimas, nes, pirmas dalykas, sutartys buvo sudarytos beveik prieš dešimt metų, situacija pasikeitė, tada buvo labai sunki padėtis ir daug kas tas įmones nuomojo, kad tik išsigelbėtų. Dabar situacija yra geresnė ir galbūt galima būtų išsiderėti geresnes sąlygas ir nereikėtų su laužtuvais daužyti katilinių, kaip Ukmergėje kad buvo“, - svarstė V. Lukoševičius.
Tačiau dėl kylančių šilumos kainų jis siūlo nekaltinti vien šilumą tiekiančių įmonių, mat, pasak jo, šioje srityje nebuvo visiškai jokios bendros valstybės politikos. Pašnekovas taip pat siūlė politikams jau šiuo metu ruoštis galutiniam terminui, kai nebebus galima deginti mazuto, ir kai atsiras nauji europiniai reikalavimai aplinkos taršai.
„Visos investicijos šilumos sektoriuje, ypač didžiųjų miestų, yra brangios, ilgalaikės ir joms ruoštis reikia dabar, nes nuo 2015-2016 m. baigiasi atidėjimas, negalėsime mazuto deginti, nuo 2020 m. vėliausiai atsiranda nauji reikalavimai išmetimams, kad atitiktų direktyvą. Tas pats biokuro diegimas ar šiukšlių deginimas taip pat yra ilgai ruošiami projektai ir jau dabar pradėjus juos daryti iki 2017 m. neatsipirks. Tai iš esmės reiktų jau dabar tą klausimą spręsti“, - teigė V. Lukoševičius.