Šiaulių miesto valdžia civilizuota forma buvo atsikračiusi ne mieste gyvenančių mažylių, nors miesto ugdymo įstaigos ir nebuvo perpildytos.
Motyvuojant, kad rajonų vaikus išlaikyti brangu, tiesiog buvo patvirtintas įkainis, kurį už kiekvieną vaiką turėjo sumokti aplinkinės savivaldybės, jeigu jų gyventojai norėjo lankyti miesto vaikų darželius.
Daugiausiai problemų kilo Šiaulių rajono valdžiai, mat vaikai į miesto ikimokyklines įstaigas keliauja daugiausiai iš greta esančių gyvenviečių, nes tėvams taip patogiau. Rajono savivaldybės atstovai tikina, kad miesto darželių kaina jų biudžetui buvo tiesiog neįkandama.
Miesto valdžia tikino įkainio dirbtinai nesukėlusi. O rajono gyventojams buvo likusios dvi galimybės- samdyti auklę arba kelias dešimtis kilometrų vežioti vaikus į rajono darželius.
Tėvų raginama rajono valdžia esą bandė ieškoti kitų sprendimo galimybių, tačiau nieko geresnio nesugalvota.
Matyt taip jau sutapo, kad artėjant rinkimams abiejų savivaldybių vadovai vėl ėmė ieškoti pusantrų metų ignoruotos problemos sprendimo.
Susėdę valdžios vyrai rado kompromisą. Paaiškėjo, kad miesto nustatytą įkainį – 26 su puse lito už vieną darželinuko dieną, galima nesunkiai sumažinti, neva įmanoma neskaičiuoti šildymo išlaidų, mat patalpos taip pat šildomos ir dėl mažesnio darželinukų skaičiaus, elektros dėl vaikų skaičiaus grupėje vaikų taip pat nei daugiau, nei mažiau nesunaudojama.
O be to, ikimokyklinėms grupėms nuo Naujųjų jau numatytas ir dalinis ikimokyklinuko krepšelis. Dalis ugdymui reikalingų lėšų bus skiriama vaikui, nesvarbu kokį darželį, kokioje savivaldybėje jis lankytų. Taigi, miesto savivaldybė nuo šiol nebeskirstys vaikų į "savus ir svetimus".
Jei tarybos neprieštaraus, rajono vaikai miesto ikimokyklines įstaigas galės lankyti jau nuo kovo mėnesio.