„Pasirašydama taikos sutartį bendrovė pripažino, kad jų teritorija buvo prižiūrėta aplaidžiai, dėl ko įvyko nelaimė ir sutiko išmokėti kompensaciją, kuri apėmė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, – sakė „D Legals” teisininkė Kristina Budryte. – Dalia džiaugiasi, kad pagaliau pavyko rasti bendrą sprendimą ir užsibaigė teismo posėdžių, ekspertizių maratonas“.
Pasak jos, į degalinės rezervuarą įkritusios merginos byla turėtų paskatinti nukentėjusiuosius, įvykus nelaimei nenumoti ranka ir pasidomėti, kas buvo atsakingas, kad pastatas, teritorija ar šaligatvis būtų tinkamai prižiūrėti ir nekeltų pavojaus aplinkiniams.
„Žmogus turėtų kreiptis į atsakingą pastato ar teritorijos valdytoją ir reikalauti, kad jam būtų atlyginta patirta žala“, – sakė „D Legals“ teisininkė.
Kokio dydžio kompensacija buvo išmokėta merginai, oficialiai nėra skelbiama – toks buvo šalių susitarimas.
Į Vilniaus miesto antros apylinkės teismą visoje Lietuvoje degalinių tinklą „Baltic Petroleum“ valdančią bendrovę Dalia padavė dėl prieš dvejus metus nutikusio incidento. Iš pradžių mergina kilusį ginčą bandė išspręsti gražiuoju, tačiau bendrovės atstovai atsisakė atlyginti patirtus ne tik nuostolius ir gydymo išlaidas, bet ir neturtinę žalą.
Rezervuaras, į kurį įkrito Dalia, nebuvo nei aptvertas, nei uždengtas, teritorija nebuvo apšviesta, joje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad joje yra pavojų keliančių objektų – statinių.
Net nesuprato, kaip įkrito į rezervuarą
Ieškinyje teismui sostinėje gyvenanti studentė buvo nurodžiusi, kad šaltą vasario 26-osios vakarą, apie 23 val., išvedė pasivaikščioti savo prancūzų buldogų veislės šunį. Bevaikščiojant netoli namų atokesnėje šalia degalinės esančioje teritorijoje šuo netikėtai išsprūdo iš pavadėlio ir ėmė bėgti – pavijusi šunį ir paėmusi jį ant rankų kitą akimirką įkrito į atvirą rezervuarą.
„Tai atsitiko akimirksniu net nespėjus suvokti kas įvyko – pajutau, jog įkritau į vandenį ir tik po kurio laiko, kuomet akys priprato prie tamsos, stengdamasi išsilaikyti vandens paviršiuje pamačiau, jog tai ne paprastas šulinys, o gana didelė patalpa, kurioje jautėsi naftos kvapas, – pasakojo Dalia – Netrukus pastebėjau kopėčias, bandžiau už jų užsikabinti, bet jos nulūžo ir įkritusios į vandenį nuskendo. Visa laimė, kad, priplaukusi maždaug tą vietą, kur stovėjo kopėčios, kojomis pajutau jas ir šiaip ne taip pavyko į jas atsiremti. Tik tokiu būdu laikiausi virš vandens“.
Mergina sakė, kad rankomis laikytis nebuvo kur, tad visą laiką prisiglaudusi prie sienos ji bandė prisišaukti šuniuką, kuris taip pat mėgino išsilaikyti vandens paviršiuje.
„Dėl sudėjimo ypatumų prancūzų buldogai nepasižymi gebėjimu plaukti ir laikytis virš vandens jam buvo be galo sunku, be to, vanduo buvo ledinis, – pasakojo Dalia – Pasiekti aš jo nesugebėjau, o plaukti taip pat negalėjau, nes raumenys nuo šalčio buvo sustingę. Nesugebėjęs priplaukti prie manęs, šuo mano akyse nuskendo. Vandens paviršiuje jis išsilaikė ne daugiau kaip tris minutes...“
Nesitikėjo, kad naktį sulauks pagalbos
Studentė sakė bandžiusi šauktis pagalbos, tačiau žmonių vėlyvą vakarą prie rezervuaro nebuvo.
„Šaukiau be sustojimo, sušlapęs telefonas neveikė, – prisiminė mergina. – Stovėjau vandeny iki pečių. Praėjus kuriam laikui, supratau, jog ilgai šaltam vandenyje neišstovėsiu, o ir sulaukti pagalbos tikimybė buvo labai maža. Pamaniau, kad kopėčios greičiausiai yra ant dugno atsirėmusios, tad nieko blogiau nebus, jei kojomis pabandysiu jas pakelti. Deja, vos jas pajudinau, kopėčios nugrimzdo gilyn ir aš vėl, plaukiodama vandenyje, ieškojau, kur atsistoti. Laimei, aptikau vamzdį, ant kurio buvo pakibusios kopėčios. Jei ne jis, vandenyje išsilaikius būčiau ne ilgiau kaip 15 minučių. Dabar net baisu pagalvoti“.
Dalia sakė vis šaukėsi pagalbos, nors jau ir nebesitikėjo, kad kas nors išgirs jos šauksmą.
„Jaučiau, kad kimsta balsas, o veidas, plaukai, striukės rankovės jau buvo apledėję, nes visą laiką laikiau rankas iškėlusi į viršų, – košmariško vakaro mergina sako greičiausiai nesugebės pamiršti visą gyvenimą. – Po kiek laiko išgirdau, kad pro šalį eina žmogus – laimei, jis išgirdo mano pagalbos šauksmus. Vyriškis neturėjo telefono, tad nubėgo iki artimiausios degalinės iškviesti pagalbos. Netrukus atvažiavo ir gelbėtojai, greitoji pagalba“.
Medikai diagnozavo kūno atšalimą
Lediniame ir naftos produktais dvokiančiame vandenyje valandą praleidusi mergina prisiminė, kad net atvykus gelbėtojams ji viena nesugebėjo išlipti iš rezervuaro.
„Tačiau iškelta nesugebėjau pastovėti ant kojų – jos buvo nutirpusios, vėliau medikai man diagnozavo kūno atšalimą“, – išgyvenimais dalijosi Dalia.
Mėnesį nedarbingumo pažymėjimą turėjusi mergina sakė, kad gydytojai nurodė jai ilgą laiką gerti imuninę organizmo sistemą stiprinančius vaistus.
„Nežinau, ar išvis sugebėsiu kada pamiršti tą košmarišką vakarą – iki šiol sunkiai galiu užmigti, naktimis pabundu po kelis kartus...“.
Pataria atsakingai prižiūrėti statinius ir jų teritoriją
Studentei teisme atstovavusios teisinių paslaugų įmonės „D Legals“ teisininkė K. Budrytė pabrėžė, kad pastatų valdytojams kyla pareiga saugiai ir rūpestingai prižiūrėti statinius.
„Atsakomybė kyla ne tik dėl neteisėtos veikos, bet ir nevykdant ar aplaidžiai vykdant įstatymų nustatytas pareigas, jei dėl to atsiranda žala, - sakė teisininkė. – Pabrėžtina, kad pastatų valdytojai turi tinkamai prižiūrėti statinius ir teritoriją aplink juos, pavyzdžiui, dengti ar aptverti pavojingus šulinius ar pastatų dalis, žiemos metu ypatingą dėmesį skirti nuo stogų krintantiems varvekliams ar sniegui, taip pat tinkamai nuvalyti ir pabarstyti apledėjusius šaligatvius“.
Pasak K. Budrytės, įvykus nelaimei atsakingi pastatų ar teritorijos valdytojai turi atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas, bei kompensuoti neturtinę žalą, todėl daug išmintingiau yra imtis atsargumo priemonių ir kiek įmanoma labiau apsisaugoti patiems ir apsaugoti aplinkinius nuo galimų atsitikimų.