Prieš kone dešimtmetį iš Kalėjimų departamento Panevėžio pataisos namams priklausančias patalpas išsinuomojusi uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio Lironta“ nė nenutuokė, kad vėliau teks dėl to minti teismų slenksčius.
Net ir praėjus kone trejiems metams po to, kai tarp verslininkų ir Panevėžio pataisos namų prabėgo juoda katė, įmonės vadovas Gražvydas Girštautas nemano, jog vadinamajam moterų kalėjimui vis dėlto reikia jų nuomotų patalpų. Jo nuomone, viską lėmė kalėjimo vadovybės užsispyrimas ir galbūt net intrigos. „Nieko nepakeisi“, – sako verslininkas.
Įmonė, gaminanti įvairius armatūros fiksatorius ir kitus betonavimo priedus, po maždaug septynerių metų panoro plėsti veiklą ir pradėjo svarstyti, ar nebūtų įmanoma patalpų privatizuoti. Mat daugiau investuoti į nuomojamas patalpas pasirodė per daug rizikinga. Pradėjus aiškintis, kokiomis sąlygomis būtų galima privatizuoti Staniūnų gatvėje esančius Panevėžio pataisos namų garažus, paaiškėjo, kad tokia galimybė yra, tačiau būtina sąlyga – tos patalpos turėtų būti nereikalingos jų savininkams.
Kad jos būtų buvusios reikalingos Panevėžio pataisos namams, įmonės vadovas G. Girštautas dar prieš keletą metų teigė nepastebėjęs. „Jos ir iki nuomos 2001 metais stovėjo tuščios, apleistos, pilnos dar sovietinių laikų šlamšto“, – tvirtina verslininkas. Tačiau atsakymas buvęs, kad patalpos Pataisos namams yra reikalingos.
Įmonės vadovas sako kartais, pravažiuodamas pro šalį, vis užmetantis akį į nesutarimų objektą, tačiau tvirtina jokių veiklos ženklų niekada patalpose nepastebėjęs.
Įsuko teismai
Galiausiai įmonė įsivėlė į teismus, trunkančius iki šiol: teikė ieškinius patys, atsakinėjo į Panevėžio pataisos namų pateiktuosius.
„Beveik trejus metus jau taip tąsomės – perėjome kone visus teismus“, – atvirai sako G. Girštautas. Kai kurių teismų teko laukti ir po pusmetį.
Tuose teismuose „Lirontai“ nepavyko įrodyti, kad jiems priklausytų kompensacija už patalpų pagerinimą. Mat į tai per tą laiką nemažai investuota – atvestas vandentiekis, kanalizacija, padidintas elektros galingumas, įrengtos buitinės patalpos, išbetonuotos grindys ir pan. Šie pagerinimai, pasak bendrovės vadovo, buvo atlikti patalpų savininkams leidus, be to, sutartyje buvo numatyta kompensacija.
Privalėjo įmonė įvykdyti ir teismo nutartį, pagal kurią pareikalauta Pataisos namams sugrąžinti patalpas tokias, kokios jos buvo 2001 metais, – tai yra panaikinti visus pagerinimus. „Liepė viską išgriauti, išvalyti“, – pasakojo G. Girštautas, kaip teko griauti tualeto patalpas, išmontuoti signalizaciją, net kol tai nebuvo padaryta, Pataisos namai patalpų esą nepriėmė.
Gerai esą buvo bent tai, kad, kol bylinėtasi, teismas buvo sustabdęs nuomos mokėjimą. Tačiau šių pinigų paprašyta dabar.
„Kokia tai suma, negaliu pasakyti – neturiu po ranka reikiamų dokumentų“, – apgailestavo G. Girštautas. Tačiau, kiek prisiminė, nuomos mokesčio galėjo susikaupti maždaug 20 tūkstančių litų. Ar „Lironta“ privalo sumokėti Pataisos namams dar ir šiuos pinigus, Aukščiausiasis Teismas spręs sausį. Ir įmonės vadovas spėjo, kad ieškinys bus patenkintas. „Blogiausia, kas bus, – priteis nuomą. Ir netikiu, kad bus kitaip“, – G. Girštautas įsitikinęs, kad beviltiška bylinėtis su gerai teisines vingrybes išmanančia institucija.
Panevėžiečių įmonė prašiusi ir paties teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus užtarimo. Jis, pasak G. Girštauto, net buvo nuvykęs apžiūrėti tų nelemtų garažų. Vėliau ir pats verslininkas lankėsi ministerijoje, tačiau jokios svarios pagalbos sako nesulaukęs, bendrovei tik buvo patarta teismo sprendimą skųsti.
Geriau iš privatininko?
„Susidarė kvaila situacija: turėjome atleisti dalį žmonių, įrengimus teko išmesti į metalo laužą, nes nebuvo, kur juos taip staiga padėti“, – patirtų nuostolių niekaip negali pamiršti G. Girštautas.
Dabar bendrovė vėl turi stogą virš galvos – dirbama jau nuosavose patalpose, tačiau, kol jų ieškota, teko atsisakyti dalies darbuotojų ir išmokėti jiems išeitines kompensacijas. Iš dvidešimties „Lirontos“ darbuotojų iš pradžių liko tik trylika, dabar – vienu daugiau.
Beje, įmonė – socialinė, joje dirba neįgalieji. Kitais metais, paleidus į rinką naujus gaminius, jų planuojama įdarbinti dar apie dešimt.
G. Girštautas mano, kad dėl konflikto su Pataisos namais įmonė iš viso, įskaičiuojant ir teismams iššvaistytus pinigus, prarado apie pusę milijono litų. Tad jei įmonė kada nors vėl būtų prispirta nuomotis valstybinei įstaigai priklausančias patalpas, verslininkas teigia prieš tai gerai pamąstysiantis. „Geriau nuomotis iš privataus asmens – kaip sutarei, taip yra“, – sako jis.
Nuspręs pasibaigus teismams
Panevėžio pataisos namų Ūkio skyriaus viršininkas Romas Smalioris patvirtino, kad ginčo su UAB „Panevėžio Lironta“ byla dabar Aukščiausiajame Teisme. Jo teigimu, Pataisos namams nebuvo priteisti nuomos pinigai nei už elektrą, nei advokatų išlaidos. Tačiau įmonė patalpas sutvarkė, išvalė, atkūrė buvusią padėtį. Mat pagerinimų Panevėžio pataisos namams nereikėjo – esą tai buvęs įmonės turtas. Tiesa, priimant patalpas dėl kai kurių dalykų derėtasi. Pavyzdžiui, R. Smaliorio teigimu, paliko langus, kad neliktų tuščios angos.
Pasak jo, minėtuose garažuose dabar Panevėžio pataisos namai laiko jiems priklausančius automobilius. Taip pat garažais naudojasi ir valstybės įmonė prie Panevėžio pataisos namų. Abi institucijos priklauso tam pačiam Kalėjimų departamentui. Kas vėliau bus daroma su minėtomis patalpomis, R. Smalioris teigė negalintis pasakyti. Mat kol nesibaigė teisminiai ginčai, sprendimas nėra priimtas.