Šiais metais Lietuvos apeliacinį teismą užplūdo Baltarusijos muitinės prašymai pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Baltarusijos teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos piliečių priteisti muito mokesčių įsiskolinimai ir delspinigiai, valstybės rinkliavos ir kt. išlaidos už automobilų laikino įvežimo į Baltarusijos Respubliką tvarkos pažeidimą.
Priteistos sumos už 8 neišvežtus 10-15 metų senumo automobilius siekia 80 tūkst. Lt, už vieną 17 metų senumo „BMW 520“ – daugiau kaip 16 tūkst. Lt.
Lietuvos apeliacinis teismas yra priėmęs keletą dešimčių nutarčių, kuriomis pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje tokio pobūdžio nutartis ir išieškoti iš Lietuvos piliečių mokesčius į Baltarusijos Respublikos biudžetą.
Tačiau dar šių metų balandį Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo savo formuojamos praktikos ir atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Baltarusijos Respublikos Ašmenos rajono teismo dar 2007-ųjų gruodį priimtą sprendimą. Šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinė du kartus nesėkmingai skundė LAT, tačiau teisėjų atrankos kolegija pateiktuose skunduose neįžvelgė kasacijos pagrindų.
Po tokios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, LAT pasiekus kasaciniam skundui analogiškoje byloje, kurioje anksčiau teismas buvo pripažinęs Baltarusijos teismo sprendimą, kilo didžiulės teisinės diskusijos.
Net tris kartus atidėjęs nutarties paskelbimą, LAT paskelbė precedentinę nutartį ir atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Baltarusijos teismo sprendimą dėl muitų mokesčių priteisimo kaip nepatenkantį į minėtos dvišalės sutarties reglamentavimo sritį bei prieštaraujantį Lietuvos viešėjai tvarkai.
Šios LAT nutarties, advokatės teigimu, laukė tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek kelios dešimtys Lietuvos piliečių analogiškose bylose. Po teismų praktiką formuojančio teismo išaiškinimo, analogiškose bylose Baltarusijos muitinės prašymai Lietuvoje yra nepripažįstami.
„Jeigu Lietuva būtų pripažinus trečiosios – ne Europos Sąjungos valstybės narės (t.y. Baltarusijos) teismo sprendimą dėl valstybės taikomų muitų mokesčių priteisimo, tai reikštų, jog Lietuva taiko palankesnį režimą ir teismų sprendimų pripažinimo tvarką trečiųjų valstybių teismų sprendimams nei kitų ES valstybių narių teismų sprendimams bei labiau pasitiki trečiųjų valstybių teisinėmis sistemomis“, - pabrėžė advokatų kontoros „Teiko“ advokatė L. Gumuliauskienė.
Pasak jos, toks aiškinimas galimai pažeistų 2004 metų Hagos Programoje ir 2009 metų Stokholmo Programoje įtvirtintus ESvalstybių narių teisinį bendradarbiavimą pagrindžiančius savitarpio pasitikėjimo ir pripažinimo principus.
L. Gumuliauskienė pažymi, kad Lietuvos, kaip ES valstybės narės teismai, nagrinėdami bylas ir priimdami sprendimus, negali nepaisyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos bei formuojamų principų bei analogiškus teisinius santykius ir teisinius ginčus, kai jie susiję su kita ES valstybe nare ir kai su trečiąja valstybe, spręsti visiškai skirtingai.
„Toks skirtingas analogiškų situacijų teisinis vertinimas ir sprendimas prieštarautų Lietuvos kaip suverenios valstybės viešajai tvarkai ir bendriesiems teisės principams, kurie, be kita ko, formuojami, atsižvelgiant ir į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudenciją“, - sakė advokatė.