Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys teigia, kad Lietuvoje norima priartėti prie Lenkijoje jau veikiančio modelio ir sudaryti sąlygas tautinių mažumų vaikams be trukdžių mokytis Lietuvos universitetuose ar konkuruoti šalies darbo rinkoje.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis lietuvių kalba dėstyti privalomo kiekio dalykų įvedimą laiko tautinių mažumų sąlygų bloginimu ir teigia, kad lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas lietuviams ir tautinių mažumų atstovams reiškia tą patį, kaip ir vienodų fizinių normatyvų įvedimas merginoms ir vaikinams.
Neoficialiais duomenimis, valdantieji baiminasi, kad naujoji Švietimo įstatymo redakcija susilauks Lietuvos lenkų bendruomenės pasipriešinimo bei neigiamos Lenkijos politikų reakcijos, mat nors viešai kalbama apie valstybinės kalbos dėstymo kaitą tautinių mažumų mokyklose, tačiau realiai pripažįstama, kad naujasis teisės aktas sukurptas siekiant spręsti problemas pietryčių Lietuvoje – tai yra lenkų tautinės mažumos gyvenamuose rajonuose.
Dėl Lenkijos reakcijos nerimaujama dėl to, kad su šia šalimi Lietuva tikisi vykdyti energetinius projektus, o LLRA politikų paramos konservatoriams prireikė formuojant koaliciją Vilniaus miesto savivaldybėje.
Ruošiamas naujas įstatymas
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas trečiadienį pritarė naujai Švietimo įstatymo redakcijai, kurioje numatoma, kad ikimokyklinukai per savaitę lietuviškai turėtų mokytis ne mažiau nei 4 valandas, pradinukų lietuviškai išklausomų dalykų skaičius nebūtų reglamentuojamas, 5-8 klasių moksleiviai turėtų lietuviškai mokytis ne mažiau nei 2 dalykus, o 9-12 klasių mokiniai – ne mažiau nei 3 dalykus.
Įstatyme taip pat įrašyta, kad „lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“. Ateityje gali būti ir kitų naujovių, iš kurių svarbiausia – valstybinės kalbos egzamino suvienodinimas lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Kaip DELFI aiškino ŠMKK pirmininkas, konservatorius V. Stundys, Lenkijos ir Lietuvos švietimo ministrai dėl lietuvių, kaip valstybinės kalbos, egzamino reikalavimų suvienodinimo tautinių mažumų ir lietuvių mokyklose susitarė dar 2002 m. „Jau praėjo aštuoneri metai, todėl reikia tam tikrų įstatymų postūmių, kad vaikai, nesvarbu kokios jie tautybės, gautų vienodą išsilavinimą ir galėtų konkuruoti dėl savo karjeros Lietuvos švietimo sistemoje bei darbo rinkoje“, - teigė politikas.
Klausiamas, ar šiuo metu pastebimi tam tikri požymiai, kad Lietuvos lenkai, rusai ar kitų tautinių mažumų atstovai blogai mokėtų lietuvių kalbą, V. Stundys pasakojo, kad esama kiek senesnių tyrimų, kuriuose aiškiai atskleidžiama, jog tautinių mažumų absolventai susiduria su sunkumais Lietuvos aukštosiose mokyklose. „Tarkime, yra problemų su terminijos suvokimu, pačios leksikos supratimu. Tie stygiai trukdo jiems jaustis visaverčiais, todėl dėl tų motyvų įstatyme bandome įtvirtinti nuostatas, kurios sudarytų sąlygas vaikams įgyti pakankamus valstybinės kalbos gebėjimus ir kompetenciją nesikėsinant į tuos dalykus, kurie sudaro tautinės tapatybės pagrindą“, - pasakojo V. Stundys.
Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose konkrečios tautinės mažumos kalba gali būti dėstomi visi dalykai, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą. Kiti dalykai, pavyzdžiui, istorija, matematika ar geografija, taip pat gali būti dėstomi lietuvių kalba, tačiau tik esant tėvų pageidavimui.
Baigiant mokyklą laikomi du skirtingi lietuvių kalbos egzaminai?
Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas DELFI pasakojo, kad suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuviškų ir, pavyzdžiui, lenkiškų mokyklų mokiniams norima ir dėl to, kad išlaikę lengvesnį tautinėms mažumoms pritaikytą egzaminą bei gavę įvertinimą Lietuvos lenkai turi geresnes sąlygas stoti į aukštąsias mokyklas nei sunkesnį egzaminą laikę lietuviškų mokyklų absolventai.
„Paprastais žodžiais kalbant laikomi du skirtingi egzaminai – kai laikomas lietuvių, kaip gimtosios kalbos, egzaminas, jis sunkesnis, o lenkai laiko lengvesnį egzaminą. Bet kai jaunimas stoja į aukštąją mokyklą, niekas šito nebevertina – stojama su gautu pažymiu ir, nesvarbu, ar jis gautas laikant lengvesnį egzaminą, ar sunkesnį. Šiuo atveju, man atrodo, yra pažeidžiamos lygios galimybės stojant į universitetus, nes tie absolventai, kurie neįstojo, gali apskųsti rezultatus, mat egzaminas nevienodas, o stojama kaip išlaikius tokį pat. Be to, pasinaudodama tokia situacija Lenkų rinkimų akcija tikina, kad geriau mokytis lenkiškai, nes tokiu atveju bus lengvesnis valstybinės kalbos egzaminas", - sakė J.Vasiliauskas.
Tuo metu LLRA pirmininkas, europarlamentaras V. Tomaševskis teigia, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys Lietuvos lenkai laikyti vienodo egzamino su lietuvias negali dėl paprastos priežasties – kalba visuomet geriau jaučiama ir suvokiama, kai ji gimtoji.
„Kalbant apie valstybinės kalbos egzaminus, tai, lenkų bendruomenės nuomone, tai negali būti įgyvendinama dėl objektyvių, prigimtinių priežasčių. Gimtoji kalba visuomet bus gimtoji, o kita – valstybinė, anglų ar kinų kalba – bus negimtoji, ją žmogus išmoko ar turi išmokti. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo gimtąją kalbą visada mokės geriau – jis ta kalba net mąsto, ja lengviau dėstomos mintys. Tai tokia prigimtinė priežastis, todėl niekada nebus taip, kad išmoktą kalbą asmuo mokės tokiu pat lygmeniu kaip ir gimtąją“, - aiškino V. Tomaševskis.
„Kaip negalima suvienodinti sporto srities normatyvų merginoms ir vaikinams, taip negalima suvienodinti ir egzamino reikalavimų lietuviams ir lenkams. Tam yra objektyvios priežastys: mergina ar moteris neturi tiek fizinių galimybių, kiek vaikinas. Dėl to aš manau, kad ir dėl egzamino daroma neteisingai“, - pridūrė politikas.
V.Tomaševskis: įvedant dalykų kvotas lietuvių kalba – bloginama Lietuvos lenkų padėtis
LLRA pirmininkas taip pat nepritaria ir dvikalbio ugdymo įvedimui mokyklose bei piktinasi, esą tokiais sprendimais Lietuva pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus nebloginti tautinių mažumų padėties.
„Visi tie planai yra neteisėti, to daryti negalima, nes tai prieštarauja tarptautinei teisei ir tarptautiniams įsipareigojimams, o konkrečiai – Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijai. Joje aiškiai sakoma, kad negalima bloginti tautinių mažumų padėties, situacijos, jų teisių“, - aiškino V. Tomaševskis.
Jis taip pat teigia, kad pavyzdžiui, Latvija, kurios mokyklose latvių kalba dėstoma apie 60 proc. dalykų, tarptautinių įsipareigojimų nepažeidžia, nes situacijos neblogina – ji visuomet buvo tokia.
Pasak europarlamentaro, pagal tėvų pageidavimą ir šiuo metu galimas dvikalbis ugdymas, todėl esą visiškai nėra jokios būtinybės įvesti privalomą lietuviškai dėstyti dalykų skaičių.
„Be to, vienas dalykas yra priverstinis perėjimas į dvikalbį ugdymą, kitas – pagal pageidavimą. Tai pagal pageidavimą yra ir dabar mūsų galiojančiame įstatyme ir nereikia keisti čia to įstatymo“, - teigė pašnekovas.
Lenkijoje tautinės mažumos gali mokytis trijų tipų mokyklose
Kaip DELFI informavo Lenkijos ambasada, kaimyninėje šalyje veikia trijų tipų mokyklos, kuriose tautinių mažumų atstovai mokosi savo kalbos: pirmojo tipo mokyklose dėstomoji kalba yra tos tautinės mažumos kalba, tačiau lenkų kalba, Lenkijos istorija ir geografija mokoma lenkiškai, antrojo tipo – mokyklos yra dvikalbės, trečiojo – su papildomu gimtosios kalbos dėstymu.
Mokyklose, kur dėstomoji kalba yra tautinės mažumos kalba, ja dėstomiems dalykams yra nustatytas privalomas valandų skaičius, o mokyklos direktorius gali nuspręsti koks turi būti savaitinis valandų skaičius kiekvienai klasei tam tikrame mokymo etape, atsižvelgdamas į bendrą viso mokymo laiko valandų skaičių.
Pagrindinių tautinių mažumų mokyklų 1-3 klasėse mažumos gimtąja kalba dėstomiems dalykams privalo būti skiriama ne mažiau nei 14 valandų per savaitę, 4-6 klasėse ir gimnazijoje – ne mažiau nei 12 valandų, bendrojo lavinimo licėjuje – 16 valandų.
Dvikalbėje mokykloje tautine mažuma dėstomų dalykų skaičius turi būti lygus lenkų kalba dėstomų dalykų kiekiui, o mokyklose su papildomu gimtosios kalbos mokymu – gimtąja kalba dėstomiems dalykams turi būti skiriama ne mažiau nei 3 valandos per savaitę.
Negalima reikalauti, kad lietuvių kalbą mokėtų vienodai?
Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto direktorė Vida Beresnevičiūtė pripažįsta, kad geras valstybinės kalbos mokėjimas yra stiprus veiksnys tautinių mažumų integracijai į valstybę, kad taip užtikrinamos galimybės dalyvauti darbo rinkoje, tačiau, pasak jos, nereikia nuvertinti ir to, kad geras kitos kalbos – lenkų arba rusų – mokėjimas taip pat didelis privalumas.
Kalbėdama apie ruošiamas priemones užtikrinti konkretų lietuvių kalba dėstomų dalykų skaičių tautinių mažumų mokyklose, V. Beresnevičiūtė pabrėžė, jog šiuo metu nėra tyrimų, kurie rodytų, kad vaikai iš tautinių mažumų arba mišrių šeimų lietuvių kalbą mokėtų prasčiau nei vaikai iš lietuvių kalba dėstomų mokyklų.
Tačiau ji pabrėžia, jog tie vaikai, kurių šeimose kalbama ne lietuvių kalba, bet tėvai juos nusprendžia leisti į lietuvių kalba dėstomąsias mokyklas, patiria daugiausiai sunkumų, nes paprasčiausiai nėra pedagogų, gebančių dirbti su keliakalbiais vaikais. „Ateinantys į lietuvių dėstomąsias mokyklas vaikai, kurių kalba nėra lietuvių, patiria tam tikrų sunkumų. Čia irgi yra bėda, kad nėra daug pedagogų, mokančių dirbti su keliakalbiais vaikais“, - pasakojo pašnekovė.
Tuo metu Etninių tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Vita Petrušauskaitė sako, esą suvienodinus reikalavimus valstybinės kalbos egzaminui lietuviams ir tautinių mažumų atstovams bus ignoruojamas kalbinių įgūdžių aspektas – iš vaikų, kurių gimtoji kalba skirtinga, vadinasi, skirtingos ir startinės pozicijos, bus reikalaujama vienodų rezultatų.
Pašnekovė pasakoja, kad, pavyzdžiui, Švedijoje tautinių mažumų vaikai bei švedai nesimoko skirtingose mokyklose, tačiau yra išskirstomi pagal tai, ar švedų klaba yra gimtoji, ar antroji kalba. Jeigu tai antroji kalba, taikomi atitinkami palengvinimai, mat pripažįstami skirtingi kalbos mokėjimo įgūdžiai.