Už tai, kad parlamentas atmestų prezidentės veto ir liktu ties savo anksčiau priimto įstatymo variantu, trečiadienį balsavo trys įstatymo svarstymui pagrindiniu paskirto komiteto nariai, keturi pasisakė už šalies vadovės teikiamą variantą.
Grąžindama Seimui Pilietybės įstatymą, prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos dėl dvigubos pilietybės emigrantams, įgijusiesiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės pilietybę, nes tai gali prieštarauti Konstitucijai.
"Seimas neturi eiti į tokią avantiūrą, kaip priimti įstatymą su abejone. Mes neturime kito pasirinkimo, kuriems kyla abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, kaip tik pritarti prezidentės veto", - TTK posėdyje sakė "darbiečių" seniūnas Vytautas Gapšys.
Už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą pasisakantys parlamentarai tvirtino, jog nereikėtų įstatymo iš anksto traktuoti kaip antikonstitucinio, kol dėl jo nepasisakė Konstitucinis Teismas.
"Konstitucinis Teismas nėra aptarnaujanti Seimą institucija", - į tokius siūlymus replikavo liberalcentristas Raimondas Šukys.
Tuo tarpu kaip papildomas prezidentės grąžintą įstatymą nagrinėjęs Seimo Užsienio reikalų komitetas nusprendė siūlyti veto atmesti ir priimti Pilietybės įstatymą be pataisų.
Norint priimti vetuotą įstatymą, riekia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Balsavimas dėl Pilietybės įstatymo priėmimo numatytas ketvirtadienį.
Prezidentė Pilietybės įstatymą vetavo, nes mano, jog numatyta galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę kitų ES ar NATO šalių pilietybę gavusiems asmenims ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.