„Žvelgiant iš moralinės pusės ir galvojant apie šalies įvaizdį, aišku, kad procesas užsitęsė. Tai tik didina žmonių susiskaldymą ir smukdo Lietuvos įvaizdį užsienio partnerių akyse“, – mano politologė dr. Jūratė Novagrockienė. Politinė drama tęsiasi jau penktą mėnesį. Kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija pareiškė, kad apkalta R.Paksui turi prasidėti nelaukiant Konstitucinio Teismo išvadų, atrodė, kad ledai Seime netrukus pajudės. Tačiau pirmadienį paaiškėjo, kad politikai nusiteikę „istoriją“ dar pratęsti. Pirmas apkaltos prezidentui R.Paksui posėdis Seime truko vos 13 minučių. Per tą laiką buvo baigta visa apkaltos proceso parengiamoji dalis.
Kitas apkaltos posėdis Seime įvyks tik tuomet, kai parlamentui bus pateikta Konstitucinio Teismo išvada, ar konkretūs prezidento veiksmai atitinka Konstituciją. Padaryti pertrauką nusprendė procesui vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, atsižvelgdamas į kaltintojų ir gynybos pageidavimus.
Logiškas žingsnis?
„Sprendimas laukti Konstitucinio Teismo išaiškinimų yra logiškas žingsnis, nes dvi institucijos vienu metu neturėtų nagrinėti to paties klausimo. Teisės požiūriu šis dubliavimas atrodytų nelabai gerai“, – teigia Teisės universiteto Teisė fakulteto Konstitucinės teisės katedros vadovė profesorė Toma Birmontienė. Anot profesorės, Konstitucinio Teismo sprendimas bus labai svarbus Seimo nariams apsisprendžiant palaikyti ar ne apkaltą prezidentui R.Paksui. Sprendimą pristabdyti apkaltos procesą lėmė ir tai, kad dėl visų šešių kaltinimų prezidentui Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas pateikti išvadą, ar R.Paksas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
„Jeigu parlamentarai būtų kreipęsi tik dėl dalies kaltinimų, tai gal ir būtų prasmės juos nagrinėti Seimo salėje, tačiau jie kreipėsi dėl visų kaltinimų“, – aiškina prof. T.Birmontienė. J.Novagrockienė pripažino, kad užsitęsusią apkaltą R.Paksui galima paaiškinti objektyviomis priežastimis. „Reikia turėti galvoje tai, kad apkaltos procesas vyksta pirmą kartą, todėl nėra nei patirties, nei nusistovėjusios praktikos, kaip turi būti rengiamas procesas“, – kalbėjo politologė.
Konstitucinis Teismas yra numatęs nagrinėjimą pradėti kovo 16 d., ir kol kas neaišku, kada Seimas gautų Konstitucinio Teismo išvadą. Prognozuojama, kad geriausiu atveju išvada gali būti parengta po mėnesio, vadinasi, apkalta prezidentui gali užsitęsti iki balandžio pabaigos. „Akivaizdu, kad netobulos mūsų apkaltos procedūros. Įstatymai labai klampūs, todėl daug trypčiojimų vietoje, nes neakcentuotos apkaltos taisyklės“, – mano politologas dr. Alvydas Lukošaitis. Kalbama, kad laukti Konstitucinio Teismo išvadų nuspręsta ne tik dėl to, kad tą patį darbą už tautos išrinktuosius atliktų teismas.
Socdemų braškėjimas
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas iš užimamų pareigų gali būti pašalintas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų parlamentarų. Šiandien Seime iš viso yra 137 parlamentarai. Kad prezidentas būtų atstatydintas reikia, jog už tai balsuotų mažiausiai 85 parlamentarai. Seime yra net kelios frakcijos, pasiryžusios nuversti R.Paksą. Labiausiai prezidento nušalinimui priešinsis Liberalų demokratų ir jų partnerių – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų – frakcijos nariai. Sprendžiant klausimą, ar bus atstatydintas R.Paksas, lemiamą žodį tars didžiausia – Socialdemokratinės koalicijos frakcija, vienijanti 53 parlamentarus.
„Valdančiajai Socialdemokratų partijai, jos vadovui, visiems jos nariams šiandien tenka didžiulė asmeninė atsakomybė už tolesnį mūsų tautos likimą“, – praėjusios savaitės pabaigoje naujienų agentūrai ELTA sakė prezidentas Valdas Adamkus. Kilus prezidentiniam skandalui, valdančiosios daugumos veiksmus galima apibūdinti kaip vieną žingsnį į priekį, o du atgal.
„Socialdemokratams tenka didžiausia atsakomybė, nes tai – didžiausia frakcija. Tačiau jaučiamas tam tikras jų blaškymasis. Galėdami apkaltos procesą paspartinti, jie to nedaro“, – sako dr. J.Novagrockienė. Seimo kuluaruose kalbama, kad didžiausia Seimo frakcija vis dar nesusitaria, kaip balsuos per apkaltą. Nemaža frakcijos narių dalis nepritaria R.Pakso atstatydinimui. Nesutarimus iliustruoja ir faktas, kad socialdemokratas ir buvęs parlamentinės apkaltos komisijos narys Alfonsas Macaitis, skelbiant R.Paksui nepalankias apkaltos komisijos išvadas, nors ir balsavo už jas, tačiau nesutiko tapti prezidento kaltintoju. Kovo 8-osios vakare A.Macaitis buvo nuvykęs pas prezidentą, nors jo vizitas ir nebuvo įtrauktas į iš anksto skelbtą R.Pakso darbotvarkę.
Socialdemokratas žurnalistams prisipažino, kad su R.Paksu jis kalbėjęs ir apie parlamentarų nuotaikas dėl apkaltos. „Kadangi socdemų frakcija yra labai didelė, sprendžiant klausimus, kurie reikalauja politinio apsisprendimo, absoliučios vienybės tikėtis nerealu“, – sakė dr. A.Lukošaitis. Tai, kad dalis socialdemokratų nenori nuversti prezidento, neoficialiame pokalbyje prisipažino ir vienas iš socialdemokratų ministrų. Pagrindinis motyvas – rudenį įvyksiantys eiliniai Seimo rinkimai.
Kėdžių trauka
Šalyje susiklostė tokia politinė praktika, kad po visų iki šiol vykusių Seimo rinkimų į valdžią ateina naujos partijos, o buvusieji šluojami lauk. To, matyt, baiminasi ir valdžioje esantys socialdemokratai. Todėl dalis jų, ypač išrinkti kaimiškose rinkimų apygardose, nenori, kad R.Paksas būtų atstatydintas. Esą rinkėjai nesuprastų, kodėl jie balsavo už prezidento atstatydinimą, todėl per Seimo rinkimus balsuotų ne už juos, o už kitus kandidatus. Baimę būti neišrinktam didina ir sociologinių apklausų duomenys, rodantys, kad, jei prezidento rinkimai vyktų šiuo metu, juose daugiausia galimybių laimėti turėtų skandalo krečiamas dabartinis šalies vadovas, už kurį balsuotų 20,4 proc. apklaustųjų. „Šalies politikams trūksta politinės valios, nes partijų lyderiai neturi aiškių vertybinių nuostatų ir yra linkę pataikauti rinkėjų nuotaikoms“, – mano dr. A.Lukošaitis.
Per apkaltą nepavykus nušalinti prezidento, ypač skaudu būtų socialdemokratų lyderiui ir dabartiniam premjerui Algirdui Brazauskui. Visuomenėje ir žiniasklaidoje pasklistų samprotavimai, kad Socialdemokratų partija neįsiklauso į partijos lyderio nuomonę, todėl reikia keisti partijos lyderį. „Socialdemokratai blaškosi, nes nėra vieningi. Partijoje yra dvi sąlyginės grupės – liberalų ir ortodoksų“, – tvirtina dr. J.Novagrockienė.
Be to, iki šiol jaučiami skirtumai tarp buvusių socdemų ir Lietuvos demokratinės darbo partijos narių. „Tikrieji socdemai“ yra nusiteikę nuversti prezidentą, o nemaža dalis buvusių „darbiečių“ nuosaikiai palaiko R.Paksą. Prezidentinio skandalo istorijoje daug lemia ir asmeniškumai. Dar naujosios politikos laikų pradžioje juoda katė perbėgo kelią tarp Seimo pirmininko Artūro Paulausko ir Rolando Pakso. Todėl atkaklų prezidento siūlymą pradėti apkaltą A.Paulauskui galima paaiškinti pastarojo nemažesniu užsidegimu atstatydinti R.Paksą. O socialdemokratų lyderis A. Brazauskas neturi asmeninių priežasčių atstatydinti prezidento.
Socialdemokratų gundymas
Pasak politologų, tikėtina, kad R.Pakso šalininkai bandys į savo pusę pervilioti dalį socdemų. Mainai būtų maždaug tokie: Socialdemokratų frakcijai priklausantis parlamentaras neparemia apkaltos R.Paksui, o rudenį libdemai jį paremia per Seimo rinkimus. Kol kas šiems liberalų demokratų kerams pasidavė dalis kitoms frakcijoms priklausančių parlamentarų. Kaip teigia dr. J. Novagrodskienė, tikrąjį socialdemokratų vieningumą parodys balsavimas.