Šią situaciją ir dėl to kylančius ginčus tarp kaimynų komentuoja advokatų kontoros „ECOVIS Miškinis, Kvainauskas ir partneriai“ advokatė Renata Tatol

Įvykus avarijai ir užpylus kaimynų butą būtų taikomas Civilinio kodekso 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę.

Pagal jį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Butų savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame name, kaip gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo sistemos ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad visa ši įranga būtų tinkamai naudojama ir imtis visų veiksmų tam, kad būtų išvengta avarijų.

Civilinio kodekso straipsnis numato, kad savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip pastatų, statinių savininkas (valdytojas).

Todėl statinių savininkas (valdytojas) už panašias avarijas atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusios tyčios ar didelio neatsargumo.

Jei užlietas butas, kuriam žalą padarė jūsų bute trūkęs vamzdis, buvo apdraustas, kaip ir kas paprašys jūsų atlyginti žalą?

Jeigu butas, kuriame įvyksta avarija yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau.

Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui.

Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę. Draudikas gali reikalauti atlyginti žalą pvz. šilumos tiekėjo, jei nustatoma, kad vamzdis sprogo dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Tokiais atvejais, kai buto, kuriame kilo avarija, savininkas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, jis išvengia prievolės atlyginti nuostolius užpiltajam kaimynui, nes juos atlygina draudikas.

Kuomet žalą sukėlusio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė nebuvo drausta, o buvo apdraustas tik nukentėjusiojo butas, tuomet draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, pateiks atgręžtinį reikalavimą atlyginti žalą sukėlusiam buto savininkui.

Jei niekas nebuvo apsidraudęs, koks žalos atlyginimo mechanizmas bus taikomas ir kaip tai bus sprendžiama?

Jei dėl avarijos nukentėjo jūsų butas, patariama pačiam raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą ir klausimą išspręsti taikiai.

Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygintina tik iš dalies – jums teks priverstinai išieškoti žalą per teismą. Teikiant ieškinį teismui, jūs pats privalėsite įrodinėti žalos padarymo faktą, jos dydį, užpylimo šaltinį bei nurodyti atsakingą už žalą asmenį.

Taigi žalą patyrusiam asmeniui kaimyno kaltės įrodinėti nereikia. Tokiose situacijose būtina identifikuoti tik konkrečios vandentiekio avarijos šaltinį (bendrojo ar asmeninio naudojimo įrenginys), kas yra konkretaus objekto savininkas (valdytojas), t.y. užtektų įrodyti žalos padarymo (avarijos) faktą bei jos dydį.

Šias aplinkybes būtų galima įrodyti liudytojų parodymais, antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, darant nuotraukas įstatymų nustatyta tvarka, žalos dydį - remonto sąmatomis, kvitais, sąskaitomis, sutartimis.

Jei butas buvo nuomojamas? Ar avarijos atveju atsako nuomininkas, ar savininkas?

Nuomotojo ir nuomininko atsakomybės klausimai, taip pat ir žalų atlyginimo avarijų atveju, priklauso nuo to, kaip susitarta nuomos sutartyje. Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalas, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas.

Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas. Vis dėlto, siekiant išvengti didelių nuostolių ir rizikos, mes visuomet rekomenduojame nuomojant butą susitarti, kas – nuomotojas ar nuomininkas apdraus jį, tuomet atsitikus avarijai žalą atlygintų draudimo bendrovė.