INFOLEX: Po gaisro kelte LISCO Gloria iškilo klausimų dėl vežėjų žalos atlyginimo, krovinių draudimo. Sukonkretinkite, kokias teisines problemas išryškino laivo nelaimė?
R. Derkintytė: Teisinės diskusijos po gaisro kelte „Lisco Gloria“ netyla jau kuris laikas: nepaisant to, jog keleiviams jau pradėtos mokėti kompensacijos, sprendimas dėl žalos atlyginimo krovinių savininkams ir vežėjams kol kas nėra priimtas. Šiuo metu skaičiuojami nuostoliai ir laukiama ekspertizės išvadų. Tikėtina, kad laivo valdytojas ir jo draudikas spręs klausimą dėl žalos atlyginimo po to, kai savo nuomonę dėl gaisro atsiradimo priežasčių ir kitų faktinių aplinkybių išsakys ekspertai.
Kaip žinia, multimodaliniam vežimui, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, taikoma CMR konvencija. Remiantis CMR konvencijos 2 straipsnio 1 dalimi, jei krovinys prarandamas vežant krovinį ne keliais, o kita transporto rūšimi (šiuo atveju – laivu), vežėjas keliais krovinio savininkui atsako ta pačia apimtimi ir sąlygomis, kaip atsakytų vežėjas jūra, jei vežimo sutartis būtų sudaryta su laivo valdytoju tiesiogiai.
Šiuo metu turbūt daugiausiai klausimų kyla krovinių savininkams: kam ir kokiu pagrindu turėtų būti reiškiamos pretenzijos dėl padarytų nuostolių? Ratinės technikos vežimo jūra sutartys buvo sudarytos tarp laivo valdytojo ir vežėjų, tuo tarpu vežėjai keliais su krovinių savininkais turėjo atskiras sutartis (kurioms, kaip paminėta, taikytina CMR konvencija). CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko <...> dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Būtent šio straipsnio pagrindu dauguma vežėjų atsisako tenkinti krovinių savininkų pretenzijas ir siūlo kreiptis tiesiai į laivo valdytoją. Tokios pozicijos laikosi ir vežėjų civilinės atsakomybės draudikai. Ar tinkamai interpretuojamos vežėjo keliais atsakomybę reglamentuojančios normos, pasisakys teismas. Kiek man yra žinoma, keletas krovinių savininkų rengia ieškinius ir spręs ginčą su vežėjais teismine tvarka.
INFOLEX: Kokios tarptautinės laivybos teisės nuostatos „įsijungė“ aptariamu atveju?
R. Derkintytė: Ratinės technikos vežimo jūra sutartyse, sudarytose su kelto „Lisco Gloria“ valdytoju, buvo numatytas Hagos-Visbiu taisyklių taikymas. Būtent šios taisyklės reglamentuoja vežėjo jūra pareigas prieš reisą ir jo metu, numato atsakomybės atsiradimo sąlygas bei įtvirtina atsakomybės ribojimo mechanizmą.
Hagos-Visbiu taisyklėse numatyta, jog vežėjas jūra gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei žalą sąlygojo gaisras, kuris kilo dėl trečiųjų asmenų kaltės ir vežėjui nedalyvaujant įvykyje. Tiesa, siekdamas pasinaudoti šia atleidimo nuo atsakomybės sąlyga, vežėjas jūra privalės įrodyti, jog laivas prieš reisą ir jo pradžioje buvo kruopščiai ir deramai parengtas kelionei (angl. seaworthy), laive buvo tinkamai sukomplektuota įgula ir veikė visi įrengimai. Taip pat vežėjas jūra negalėtų pasinaudoti atleidimo nuo atsakomybės sąlyga, jeigu būtų įrodyta, kad žala buvo padaryta dėl vežėjo tyčinių arba neatsargių veiksmų, žinant, jog žala taip elgiantis greičiausiai bus padaryta.
Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodytos visos sąlygos, būtinos vežėjo jūra atsakomybei atsirasti, vadovaujantis Hagos-Visbiu taisyklėmis, krovinio savininkas gali tikėtis 666,67 SST (~ 2.666 Lt) už vieną prarastų ar sugadintų prekių paketą ar vienetą arba 2 SST (~ 8 Lt) už prarastų ar sugadintų prekių kilogramą bruto svorio, atsižvelgiant į tai, kuris skaičius didesnis.
Būtina žinoti, kad, regis, ir taip nedidelės vežėjo atsakomybės ribos Hagos-Visbiu taisyklėse taip pat turi viršutines ribas. Lietuva yra ratifikavusi 1976 m. tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo ir jos 1996 m. protokolą. Remiantis šiuo tarptautinės teisės aktu, vežėjo laivu atsakomybės ribos nustatomos atsižvelgiant į laivo tonažą.
INFOLEX: Kaip bendrai pakomentuotumėte tarptautinės laivybos teisės taikymo ypatumus Lietuvoje? Ar teisinis reglamentavimas atitinka šiandienos poreikius?
R. Derkintytė: Priešingai nei tarptautinė jūrų teisė, kuri reglamentuoja jūros erdves ir jų teisinio režimo specifiką, tarptautinė laivybos teisė, susitelkianti ties komerciniais laivybos verslo reglamentavimo klausimais, išgyvena Lietuvoje ankstyvos raidos etapą. Tik prieš keletą metų teisininkus rengiančiose aukštosiose mokyklose pradėta dėstyti tarptautinės laivybos teisės disciplina, nesenai pasirodė ir pirmieji mokslo darbai šioje srityje.
Nors garsiai deklaruojame esantys jūrinės valstybės piliečiais, deja, dėmesio tinkamam laivybos klausimų reglamentavimui trūksta. Prieš daugiau nei 10 metų priimtas Prekybinės laivybos įstatymas nebeatitinka sparčiai į priekį pažengusio laivybos verslo realijų, vis delsiama išspręsti paliktų laivų-vaiduoklių uoste problemos, įteisinant supaprastintą tokių laivų pardavimą, kai jų savininkai tiesiog „dingsta“, palikę nežinioje kreditorius ir pan. Po kelto „Lisco Gloria“ nelaimės bus keliama ir kitų klausimų: ar Hagos-Visbiu taisyklėse įtvirtinta laivo valdytojo atsakomybės ribojimo sistema nėra diskriminuojanti? Gal dabar yra tinkamas laikas apsvarstyti Hamburgo taisyklių, numatančių palankesnį teisinį režimą krovinių savininkams, ratifikavimą ir pan.?
INFOLEX: Kokie tarptautinės laivybos teisės reglamentuojami atvejai tipiškiausi Lietuvai?
R. Derkintytė: Dažniausiai teisininkų pagalbos prireikia išieškant įsiskolinimą iš laivo valdytojo arba savininko bei areštuojant laivą. Konsultacijų prireikia ir rengiant laivų pirkimo-pardavimo sutartis, registruojant laivus, atliekant jų remonto darbus. Įvykis kelte „Lisco Gloria“ pareikalaus iš laivybos teisės specialistų kur kas daugiau nei bendro pobūdžio žinių: Hagos-Visbiu taisyklių aiškinimui reikės pasitelkti ne tik doktriną, bet ir užsienio valstybių teismų praktiką. Taip pat „Lisco Gloria“ valdytojui paskelbus bendrąją avariją, išgelbėtų krovinių savininkus konsultuojantiems teisininkams teks dar kartą prisiminti bene seniausią ir savičiausią laivybos teisės institutą.
INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.