Remiantis oficialiais Statistikos departamento duomenimis, šiais metais emigracija jau išaugo daugiau kaip keturis kartus – iki šių metų rugpjūčio 31 d. išvykimą iš Lietuvos deklaravo daugiau kaip 59 tūkst. asmenų. Palyginimui, per aštuonis praėjusių metų mėnesius – vos 14 tūkst. Prognozuojama, kad per metus išvykusiųjų skaičius gali siekti ir 90 tūkst.
Sparčiai didėjančius emigracijos mastus suskubo neigti užsienyje dirbusiems lietuviams mokesčius padedančios susigrąžinti bendrovės „RT Tax“ specialistai.
Jie tvirtina, kad Statistikos departamento skelbiami duomenys apie daugiau kaip keturis kartus išaugusią emigraciją neatitinka realybės, realiai emigrantų skaičius galėjo padidėti vos apie 20 procentų.
„Ne paslaptis, kad anksčiau oficialiai išvykimą deklaruodavo tik nedidelė dalis gyventojų. Šiemet suaktyvėjęs reikalavimas mokėti PSD įmokas daugelį paskatino tai padaryti, kad nereikėtų mokėti šių įmokų. Tik todėl tiek daug ir išaugo oficialus išvykusiųjų skaičius“, – sakė „RT Tax“ direktorius Žydrūnas Janušauskas.
Tad kokiais skaičiais tikėti: oficialiais Statistikos departamento duomenimis ar kitais šaltiniais?
Ką vadinti emigrantu?
Pasak Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovo dr. Egidijaus Barcevičiaus, objektyviai įvertinti emigracijos mastus sunku dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pirmiausia, žmonės nepraneša apie savo išvykimą atitinkamoms valstybės tarnyboms. Be to, iškyla klausimas, ką apima „emigranto“ sąvoka?
„Kiek laiko reikia būti išvykus, kad žmogų galėtume pavadinti emigrantu? Galbūt kai kurie išvykusieji nelaiko savęs emigrantais ir tikisi greitai sugrįžti? Kai kurie žmonės išvyksta, sugrįžta ir vėl išvyksta kartą ir daugiau per metus – kada jie tampa emigrantais, jei apskritai tokiais tampa?“ – retoriškai klausė E. Barcevičius.
Jo teigimu, vieno, „idealaus“ ir „objektyvaus“ rodiklio, kaip suskaičiuoti emigrantus, nėra ir negali būti, tačiau svarbu susitarti dėl kriterijų, pagal kuriuos bent jau būtų galima pagrįstai įvertinti bendrą emigracijos mastą ir tendencijas.
Neaplenkia ir kitų valstybių
Plačiausiai naudojami keli emigracijos rodikliai: išvykimą deklaravusių žmonių skaičius ir socialinės apklausos. Deja, nei vienas, nei kitas rodiklis nėra išsamus, mat nemažai žmonių dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedeklaruoja išvykimo, o socialinės apklausos, kai klausiama, kiek asmenų išvyko iš konkretaus namų ūkio, kiek pažįsta išvykusiųjų, taip pat nėra tiksliausias atspirties taškas emigracijos mastams įvertinti.
Taigi bet kokius statistinius duomenis reikia vertinti kritiškai ir aiškiai įvardyti, apie kokius rodiklius kalbame, mat jie, užuot parodę tikrąją situaciją, gali suklaidinti.
Pasak E. Barcevičiaus, su panašiomis dilemomis susiduria ir kitos šalys, tad Lietuva – ne išimtis.
Be to, reikėtų atsižvelgti ne tik į emigracijos rodiklius, bet ir į demografines prognozes. Mažas gimstamumas, visuomenės senėjimas yra potencialiai sudėtingesnės ir sunkiau sprendžiamos problemos, tuo tarpu emigracija, kaip rodo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių patirtis, ekonominei padėčiai gerėjant slūgsta, o grįžtančiųjų daugėja.
Skaičius reikia vertinti atsargiai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas pritaria, kad tikroji emigracijos dinamika nėra tiksliai žinoma. Todėl, kaip nutinka su kiekvienu oficialiai nefiksuojamu reiškiniu, emigracijai įvertinti naudojami įvairūs būdai, tarp jų – ne tik oficialūs statistiniai rodikliai, visuomenės apklausos, bet ir kiti netiesioginiai rodikliai.
„Mokesčius susigrąžinti emigrantams padedančios įmonės vertinimas, jog emigrantų skaičius išaugo gerokai mažiau, nei pateikia oficiali statistika, yra svarbus, tačiau į jį taip pat reikia žvelgti kaip į vertinimą, kurį galėjo paveikti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, kitų panašių paslaugų teikėjų atėjimas į rinką, ar panašiai“, – teigė G. Kadziauskas.
Pasak jo, emigracijai įvertinti naudojama ir daugiau netiesioginių rodiklių, pavyzdžiui, pervedamų pinigų operacijų kiekis, energijos suvartojimo komunalinių šiukšlių išvežimo pokyčiai išvykimo valstybėje.
„Neabejotinai, šiais metais buvo svarbių paskatų oficialiai deklaruoti emigraciją, ypač – dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokos“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Nenori mokėti PSD
Paklausus, kas galėjo turėti įtakos rodikliams, kad šįmet emigracija staigiai šoktelėjo daugiau nei keturis kartus, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė pritarė, kad tam įtakos turėjo PSD mokestis.
Statistinį emigrantų prieaugį, ko gero, labiausiai paskatino Sveikatos draudimo įstatymu įtvirtinta prievolė visiems nuolatiniams šalies gyventojams mokėti PSD įmokas.
„Didžiausias sujudimas buvo šių metų antrąjį ketvirtį – būtent tuomet, kai reikėjo deklaruoti pajamas už 2009 metus. Siekdami išvengti prievolės mokėti PSD, savo emigraciją oficialiai patvirtinti suskubo ir anksčiau išvykusieji. Tačiau įvertinti, kokią dalį jie sudaro bendroje emigrantų statistikoje, praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo O. Bložienė.
Emigrantų srautus leidžia nuspėti ir privačių asmenų perlaidos iš užsienio. Remiantis Lietuvos banko skelbiamomis mokėjimų balanso ataskaitomis, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, perlaidų skaičius išaugo kiek daugiau nei 69 proc.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad emigrantų užsienio darbo rinkose daugėja, jie labiau įsitvirtina, darbo rinka užsienyje atsigauna. Tačiau perlaidų prieaugis yra žymiai mažesnis nei galima tikėtis įvertinus oficialią emigrantų statistiką. Taigi išties galime manyti, jog realus emigracijos prieaugis yra gerokai mažesnis nei rodo oficialūs skaičiai“, – teigė O. Bložienė.
Prognozės – nedžiugios
SEB banko Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė įsitikinusi, kad dabartiniai statistiniai rodikliai parodė ne staigų emigracijos padidėjimą, o realius išvykusiųjų skaičius.
„Emigravimą deklaravo ir tie, kurie išvykę jau anksčiau. Jei augimo tempų statistiką ir iškreipė administraciniai pasikeitimai dėl PSD mokesčio, tai paskutinis skaičius – kiek yra emigravusių – artėja prie realaus išvykusiųjų skaičiaus“, – teigė J. Varanauskienė.
Pasak jos, ateityje emigracija dar nesiliaus, nors grynai dėl techninių priežasčių kitąmet fiksuosime jos tempų sulėtėjimą – juk nebesiregistruos tiek anksčiau išvykusiųjų, tačiau iki šiol nesiregistravusiųjų.
Banko ekspertė tvirtina, kad žmones į kitas šalis pirmiausia veja ekonominės priežastys, tad nors Lietuvoje ekonominė situacija nedrąsiai gerėja, tačiau dar ne tiek, kad galėtų patenkinti išvykusiuosius.
„Manau, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, „maitinančių“ išvykstančiųjų iš Lietuvos srautą – didelė jaunimo nedarbo problema ir sąlyginis jaunimo mobilumas. O aukštas nedarbo lygis išliks – SEB prognozuoja 2011 metais 16 proc., 2012 metais – 15 proc. Ir numatome tik labai menkai didėjančias pajamas – 2011 metais vidutinis darbo užmokestis turėtų padidėti 3,5 proc., o 2012 metais – 5 proc.“, – nedžiugią ateitį prognozavo J. Varanauskienė.
Svajonių šalimi išlieka Jungtinė Karalystė
* Statistikos departamento duomenimis, remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir nedeklaruotos emigracijos tyrimo rezultatais, pernai iš Lietuvos emigravo 34,7 tūkst. gyventojų. Tai 1,5 karto daugiau negu 2008-aisiais.
* Per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo 160,8 tūkst. šalies gyventojų. 2005 m. emigravo 48,1 tūkst. šalies gyventojų. Vėliau, 2006–2008 m., emigracijos tempas lėtėjo –išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst. 2006 m. iki 23,7 tūkst. 2008 metais.
* Vis daugiau emigruojančiųjų deklaruoja savo išvykimą. 2009 m. tokių buvo 22 tūkst. (63 proc.), nedeklaravusių – 12,7 tūkst. (37 proc.), 2005-aisiais – atitinkamai 15,6 tūkst. (32 proc.) ir 32,5 tūkst. (68 proc.).
* Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m. 86 proc. visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 m. – 70 proc.).
* 2009 m. į Jungtinę Karalystę išvyko 33 proc. emigrantų, į Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusijos Federaciją – 5 proc.
* Didėja vyrų emigrantų dalis. 2009 m. emigravę vyrai sudarė 60, moterys – 40 proc. visų emigrantų (2008 m. – atitinkamai 49 ir 51 proc.).
* Per pastaruosius penkerius metus du iš trijų emigrantų buvo 20–49 metų amžiaus. 2009 m. penktadalį visų emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 14 proc. – 30–34 metų, apie 13 proc. – 20–24 ir 35–39 metų, 8 proc. – 40–44 metų ir 7 proc. – 45–49 metų amžiaus gyventojai. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai per paskutiniuosius penkerius metus sudarė tik 3–4 proc. visų emigrantų.
* Palyginti su ankstesniais metais, vaikų iki 14 metų amžiaus išvyksta mažiau. 2009 m. emigravo 3 tūkst. vaikų (9 proc. visų emigrantų), t. y. 300 mažiau negu 2008 m.