Kai ketvirtadienį oficialiai baigėsi 2004 pavasario sezono pristatymai, buvo aišku, kad aukštoji mada visomis kūrybinėmis išgalėmis bando kovoti už savo svarbumą. Šiuo metu mažiau nei 1000 moterų reguliariai perka Couture drabužius, ir nebe su tokiu entuziazmu kaip anksčiau. „Praeityje moterys nusipirkdavo po 6 drabužius per sezoną“, - sakė Valentino. „Bet šiandien dėl didelių kainų jos teišgali nusipirkti dvi sukneles“.
Visgi kai kurie jauni dizaineriai dar tuščiai eikvoja energiją. „Ak, tikra paryžietė, ji vaikštinėja Senos prieplaukoje“, - suokė spaudos antraštės apie Stephane Rolland Jean-Louis Scherrer pristatymą. „Ar kelionė neprasideda nuo vandens?“ (Tiesą pasakius, tą savaitę patvinus Senai, transportas iš viso neveikė). Julien Macdonald pademonstravo rafinuotumą – tikriausiai paskutinį Givenchy aukštosios mados pristatymą (jo kontraktas baigiasi balandžio mėnesį), bet kažko ir jam trūko.
Įtardamas, kad dėl aukštosios mados išsikvėpimo kalti žiniasklaidos reikalavimai, Emanuel Ungaro savo namams Montaigne aveniu sugrąžino buvusį intymumą. Jis pademonstravo 25 gražius ir elegantiškus modelius: trumpas bolero striukutes, kimono, taupiai margintas sukneles, etc.
Sukurta vakarėlio nuotaika pasitarnavo ir kitam netikėtam momentui. Jean Paul Gaultier norėjo, kad ir jo modelius publika išvystų iš arti. Jo sumanymas buvo patalpinti svečius kambarėliuose su užuolaidėlėmis, į kuriuos viena paskui kitą įeitų manekenės. Drabužiai – Japonijos kareivių įvaizdžio ir prancūziškos elegancijos derinys - atrodė išties didingai. „Tai mintis apie samurajų šarvus ir moterų korsetus, kas, be abejo, yra labai moteriška“, - sakė jis. Buvo pristatyti tokie drabužiai kaip išvirkščiai dėvimas įmantrus blyškiai rožinis Mongolijos ėriuko paltas ar suknelės iš krokodilo odos. Kolekcija iš tikrųjų davė peno akims.
Valentino pademonstravo tvarkingus kostiumus (retas atvejis šį sezoną) su trumpomis striukelėmis ir blizgučiais puoštomis kišenėmis, koralų atspalvių sukneles, parauktas ties klubais. Žirniukais išpuoštos suknelės atrodė labai linksmai, išskyrus pačią paprasčiausią, tačiau nuodėme kvepiančią baltą su juodu kaspinu ant nuogos nugaros.
Priešingai nei visas Paryžius, Ralph Rucci pasirodymas – dramblio kaulo ir vanilės spalvos su šartrezo (gelsvai žaliais) atspalviais – panašėjo į ramią jūrą. Drabužiai atrodė pasiūti lengvai, neįdėjus daug pastangų – ypač šviesaus šifono suknelė su subtilia kloste priekyje ar šilkinė apsiaučiama suknelė su plunksnelėmis puoštu šifonu palei kaklą. Dabar, kai Rucci sukūrė tikrai moteriškus apdarus, būtų įdomu pamatyti, kaip jam pavyktų sumodeliuoti ką nors ryškaus ir pikantiško, pavyzdžiui, iš brokato.
