Paslaptingai dingo* kandidatas į prezidentus, 57-rių metų aršus V.Putino oponentas Ivanas Rybkinas. Chronologijos dėlei reikia priminti, kad nepriklausomas kandidatas prapuolė ketvirtadienio vakarą, tačiau teroro aktas kitos dienos rytą užgožė šį iš pradžių atrodžiusį nereikšmingą įvykį.
Kaip ir galima buvo tikėtis, Rusijos specialiosios tarnybos, tiriančios šį išpuolį, nuo visuomenės nuslėpė daug svarbių aplinkybių. Dabar Rusijos žiniasklaidoje apstu svarstymų, kad antrajame traukinio vagone piko metu buvo apie 200 keleivių, iš jų tik 50 išliko gyvi, tad logiška, kad žuvusių skaičius – kone tris-keturis kartus didesnis negu skelbiama oficialiai.
Kartojasi situacija aplink tragediją Maskvos teatre “Nord-Ost” 2002-ųjų rudenį, kai daugiau kaip 100 žmonių žuvo nuo šturmo metu panaudotų dujų. Dėl visų jų žūties tąkart buvo apkaltinti čečėnai.
Pagrindinė teroro akto Maskvos metro versija tokia pati: kalti čečėnų teroristai. V.Putinas suskubo apkaltinti A.Maschadovą ir pareikšti, kad “su teroristais jokių derybų nebus, jie bus naikinami”. A.Maschadovo atstovas užsienyje A.Zakajevas Londono laikraščiui “The Times” pareiškė, kad čečėnai nesusiję su sprogimu Maskvoje. “Mes smerkiame visas terorizmo formas, - pasakė jis. – Jeigu mus sutapatins su terorizmu, mūsų kovai tai reikš mirties nuosprendį”. Atstovas pridūrė, kad rengiant šį teroro aktą “tiesiogiai ar netiesiogiai” dalyvavo Rusijos saugumo struktūros.
Turint galvoje šio sprogimo tyrimą, tuo visiškai galima patikėti.
Vakarų spauda dėl nesibaigiančio teroro Rusijoje ir Kaukaze kaltina Kremlių. Amerikos žurnalas “Time” pastebi, kad tokia pavojinga šalimi Rusija tapo po to, kai į valdžią 1999 metais atėjo V.Putinas. Dar būdamas premjeru, jis savo karjerą padarė įžiebdamas naują karą Čečėnijoje, nors pirmąjį B.Jelcinas su savo komanda jį sugebėjo nuslopinti. Šie abu karai nusinešė iki 15 tūkstančių rusų kareivių gyvybių, vien pernai jų žuvo 263. Nors karinis Rusijos kontingentas Čečėnijoje sumažintas dvigubai – iki 40 tūkstančių žmonių, tačiau prie jų prisidėjo dar 30 tūkstančių vidaus reikalų ir žvalgybos kareivių. Kaukazas pradėjo “palestinizuotis”, rašo “The Times”. Artimųjų Rytų arabų-kamikadzių patyrimas skleidžiamas visoje Rusijoje. Todėl V.Putino karingumas po eilinio teroro akto – tai visiškai neteisingas sprendimas, daro išvadą britų laikraštis.
Kaip bebūtų keista, sprogimas metro ir I.Rybkino dingimas susiję ne tik laiko ir artėjančių prezidento rinkimų atžvilgiu.
Antradienį Amerikos dienraštis “The Wall Street Journal” paskelbė dar prieš dingimą gautą I.Rybkino komentarą “Caras Vladimiras”. Oponentas kritikuoja V.Putiną už tai, kad šis ankstesnius prezidento rinkimus laimėjo pažadu greitai pasiekti pergalę Čečėnijoje. Tačiau iki šiol pergalės nėra, nes “tautinių problemų negalima spręsti jėga”.
Prisiminkime dingusiojo biografijos detalę: 1996 m. B.Jelcinas I.Rybkiną buvo paskyręs savo įgaliotiniu Čečėnijos respublikoje. Bet kilus antrajam karui regione, jis pasiuntė atvirą laišką V.Putinui, reikalaudamas nutraukti aktyvius karo veiksmus. Tvirtinama, kad būtent jis, 2003-ųjų rudenį duodamas parodymus Londono teisme, padėjo Achmedui Zakajevui išvengti ekstradicijos į Rusiją.
Tai štai koks sutapimas: tiek teroro aktas Maskvos metro, tiek I.Rybkino dingimas nori nenori susijęs su V.Putino eskaluojamu karu Čečėnijoje. “Sunku protu suvokti”, ko siekiama šiuo chaosu, tačiau neabejotina, kad jo įkaitais, kaip visuomet, liks eiliniai rusai. Net jeigu jie kovo 14-ąją ir išrinks savo numylėtinį antrai kadencijai…
*komentaras parengtas prieš I.Rybkino atsiradimą, bet tai jo esmės nekeičia (aut. past.)