Greitai pripažintas kaip stimuliuojantis gėrimas jis netruko užsitarnauti ispanų palankumo ir buvo pradėtas gerti per pusryčius. Prasidėjo šokoladinės variacijos – šaltą vandenį pakeitė verdantis, pagardinimui buvo naudojamas imbieras arba muškatas. Kartais būdavo pagardinama cukrumi, tačiau dažniausiai gėrimas buvo geriamas nesaldintas. Ispanai pamėgo šį mišinį taip, kad nė nemėgino eksportuoti jo į kitus Europos regionus – ištisą šimtmetį jie laikė jį paslaptimi. Tačiau už jos atskleidimą galime dėkoti italų keliautojams.
Kuomet Italai 1600 nuvyko į Vakarų Indiją, jie taip pat aptiko kakavos pupeles ir atsivežė jų į savo gimtąją šalį, iš kurios dosniai pasidalijo atradimu su likusiu Senuoju pasauliu.
Ispanija šiek tiek atsipalaidavo. Tiksliau, atsipalaidavo viena iš jos dukterų. Kuomet vyriausioji Ispanijos karaliaus Filipo dukra ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Louis XIII, ji su savimi atsivežė šokolado, išmintingai tikėdamasi, kad Prancūzijoje jo neras. Kuomet 1655 m. Anglija iš Ispanijos užkariavo Jamaikos salą, ji pradėjo tiesiogiai importuoti kakavą.
Viena gali pasigirti pirmaisiais šokolado namais, tačiau šiuo pavyzdžiu greitai pasekė ir Londonas. 1657 m. egzistavo daugybė šokolado namų, kurie buvo labai populiarūs tarp tų, kurie iš vakaro padaugino alkoholio ir šokoladu gydė pagirias – tikriausiai dėl jo kartumo.
1600-ųjų pabaigoje buvo žinomas ir karštas šokoladas savo šiuolaikine forma – maišomas su karštu pienu ir cukrumi, nors vis dar egzistavo ir “keisti” mišiniai su pipirais ir garstyčiomis. Tačiau greitai saldumynas užsikariavo populiarumą kaip saldumynas ir liovėsi būti laikomas prieskoniu.
1728 m. Londone buvo pastatytas pirmasis šokolado fabrikas, kuriame pradėti gaminti šokoladiniai saldainiai. Šia mada pasekė ir kitos šalys, pasinaudodamos padidėjusia industrializacija, kuri leido gaminti pakankamai nebrangius produktus bent jau vidurinės klasės kasdieniniam vartojimui.
Maždaug 1800-aisiais pradėjo dygti įžymūs šokolado gamintojų vardai - van Houten, Cadbury, Cailler, Nestle. Milton Hershey, gaminantis patį žymiausią amerikietišką šokoladą, 1876 m. Filadelfijoje atidarė saldainių parduotuvę, kuri po šešerių metų bankrutavo. Fabrikas Niujorke taip pat bankrutavo.
Kraustydamasis į Lankasterį, Pensilvaniją, Hershey sukūrė pieniškų karamelių, kurios tapo labai populiarios, receptą, kuris leido jam išsaugoti verslą. Gamindamas karameles jis vėl pradėjo eksperimentuoti su šokoladu, mėgindamas sukurti šokoladinio batonėlio receptą. Palaipsniui jis pardavė karamelės verslą ir 1903 m. mažame miestelyje, netrukus pavadintame Hershey, atidarė šokolado fabriką.
Būtent tuo metu šokolado, kaip mėgiamo deserto, gėrimo ir saldumyno pozicijos įsitvirtino, o populiarumas sparčiai augo. Tačiau šokolado ateičiai yra iškilęs nemažas pavojus. Kakavos pupelės yra trapūs pasėliai, kuriems reikia aukštos temperatūros ir daug drėgmės. Dauguma kakavos pupelių išauginamos plotuose tarp 15 ir 20 pusiaujo laipsnių. Tačiau karai šiuose regionuose ir tropinių miškų kirtimas pasėliams kelia pavojų.
