Šiuo metu Lietuvoje vykstantį politinį skandalą, įvykius Gruzijoje būtų galima interpretuoti kaip šios kovos epizodus. Pasak strateginių tyrimų organizacijos STRATFOR analitikų, Rusija gali mėginti atkeršyti Jungtinėms Valstijoms už ėjimą į buvusias tarybines respublikas. Tai ji gali padaryti remdama Maskvos šalininkus šiame regione ir taip sukurdama papildomų problemų Vakarams.
Tačiau kodėl tokios, iš pirmo žvilgsnio draugiškos valstybės, susipyks būtent šiais metais? Gal tai būtų įvykę ir anksčiau. Prisiminkme kokios pozicijos Rusijos atžvilgiu laikėsi dabartinis JAV prezidentas Džordžas W. Bušas 2001 m. pradžioje: griežti pasisakymai dėl karinių veiksmų Čečėnijoje, kelių Rusijos diplomatų išsiuntimas iš JAV, apklatinus juos šnipinėjimu. Nežinia kaip būtų įvykiai klostęsi toliau, jeigu ne 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai. Tai radikaliai pakeitė JAV užsienio politikos prioritetus ir ypač santykius su Rusija.
JAV reikėjo sąjungininkų kare su terorizmu, o ir pačiai Rusijai glaudesnių santykių užmezgimas buvo naudingas: tai leido naujajam šalies prezidentui Vladimirui Putinui sustiprinti pozicijas šalies viduje ir pasiruošti kovai dėl įtakos zonų pasaulyje.
2003 metų įvykiai Rusijoje: rinkimus į šalies Dūmą laimėjo V. Putinui palankios jėgos, sėkminga kova su oligarchais, auganti ekonomika parodė, kad Rusija artimiausiu laiku gali pamėginti bent iš dalies susigrąžinti buvusios Sovietų Sąjungos laikų įtaką ir galią pasaulyje. Beveik nekyla jokių abejonių, kad V. Putinas laimės prezidento rinkimus, įvyksiančius kovo mėnesį. Taip pat naujos Dūmos nariai jau pradėjo teisinę procedūrą, kuria siekiama priimti konstitucines pataisas, kurios leistų prezidentui savo pareigas eiti septynerius metus. Taigi Rusijoje baigiama sukurti tvirtą politinį pagrindą, kurio dėka ji bandys įgyvendinti savo pasaulines ambicijas. Ir pirmosios visa tai pajus buvusio sovietinio lagerio valstybės, kuriose dar galima rasti daug Maskvos šalininkų.
Pernai metų rugsėjį Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai Jaltoje pasirašė susitarimą dėl Vieningos ekonominės erdvės (VEE) sukūrimo. Šį susitarimą garsus rusų geopolitikas A. Duginas pavadino “naujos Imperijos posovietinėje erdvėje pradžia”, ir kuris puikiai iliustruoja atgimstančius Rusijos siekius. Paskutiniu šių “imperialistinių” ambicijų proveržiu būtų galima įvardinti kompensaciją, kurios praėjusią savaitę Rusija oficialiai pareikalavo iš ES mainais už pritarimą jos plėtrai. Tačiau mažai tikėtina, kad ES valstybės rimtai priims šį Rusijos reikalavimą.
Šiuo metu ryškėja tendencijos, kad ir JAV nusprendė galutinai įsitvirtinti šiame regione ir taip “aplaužyti” Rusijos ambicijas. Įvykius Gruzijoje ir Lietuvoje galima vertinti kaip JAV kontrapuolimą prieš Rusiją. Nuolatinės kalbos apie tai, kad JAV finansuotų Rusijos karinių bazių iškėlimą iš Gruzijos, o taip pat šnekos apie NATO karinę bazę Lenkijoje tik patvirtina šias tendencijas. Tai iš karto sukelia gan audringą ir griežtą Rusijos reakciją. Šį savaitgalį Miunchene Rusijos gynybos ministras S. Ivanovas pareiškė, kad Rusija nenori, jog ateityje ji būtų apsupta NATO karinių bazių.
Taip pat ministras išsakė susirūpinimą dėl Šiaurės Aljanso karinių objektų atsiradimo NVS valstybėse, kurias, pasak jo, Rusija laiko išimtinai savo interesų zona. Savo benefisą S. Ivanovas užbaigė kaltinimais NATO, kad jis Afganistane proteguoja prekybą opiumu, kuris yra įvežamas į Rusiją. Tačiau Vakarų pusė neliko skolinga: JAV senatorius Johnas McCainas apkaltino V. Putiną, kad pastarasis šiuo metu Rusijoje vykdo “šliaužiantį perversmą“. Iš tokių griežtų pasisakymų galima būtų spręsti, kad Maskvos ir Vašingtono draugystė eina į pabaigą.
Kaip teigė pernai rudenį Lietuvoje lankęsis garsus JAV politologas, užsienio politikos ekspertas B. Jacksonas, Jungtinės Valstijos negalės vykdyti sėkmingos politikos Artimuosiuose Rytuose, o taip pat Afganistane ir Irake, kol neišspręs problemų Europoje. Prolemos Europoje – tai Balkanų klausimas, Moldova, Baltarusija, Kaukazas ir Ukraina. Kaip matyti, didžioji dalis valstybių praeityje priklausė Sovietų Sąjungai, todėl sprendžiant jų klausimą neišvengiamai bus susidurta su Rusija. Taip pat JAV politologas akcentavo tai, kad Rusija vis gi taip lengvai nepaleis Baltijos bei Vidurio Rytų Europos valstybių į NATO ir Europos Sąjungą.
Rusija šiuo metu yra vienintelė, potenciali galia pasaulyje, galinti sutrukdyti JAV įgyvendinti globalius užsienio politikos uždavinius. Todėl Jugtinės Valstijos stengsis įveikti ar izoliuoti Rusiją, tam išnaudojant įvairiausias politines, ekonomines, diplomatines priemones.
Kodėl tai aktualu Lietuvai? Turint omenyje Lietuvos bei kitų valstybių būsimą narystę NATO ir ES, nebūtų nieko nuostabaus, jeigu Rusija nepabandytų per jas įtakoti sprendimų priėmimo šiose organizacijose. O ar iš tiesų mūsų valstybė gali tapti ar jau yra vienas iš naujojo Šaltojo karo mūšio laukų parodys ateities įvykiai: dabartino politinio skandalo užbaigimas, Seimo rinkimai rudenį.