Profesorė Joan Freeman pasakė, kad gyvenime sėkmės sulaukė vos 3 proc. iš 210 jos tyrime dalyvavusių vaikų.
„Būdami šešerių ar septynerių, gabūs vaikai turi didelį potencialą, tačiau vėliau dėl nepalankių aplinkybių jų galimybės sužlugdomos.“
Profesorė J. Freeman nuo 1974 m. iki šių dienų stebėjo vystymąsi vaikų, kurie buvo išskirtinai gabūs tokiose srityse, kaip matematika, dailė ar muzika.
Dauguma talentingų vaikų vėliau gyvenime nesugeba išsiskirti iš kitų, nes tokie vaikai paprastai neturi normalios vaikystės, mano profesorė. Kartais valdingi tėvai per daug spaudžia savo vaikus, be to, tokie vaikai gali būti atskirti nuo bendraamžių, todėl turi mažai draugų.
Šio tyrimo išvados paskelbtos po to, kai anksčiau šiais metais Britanijos vyriausybė atmetė pasiūlymą skirti 20 mln. svarų (apytikriai 80 mln. litų) Nacionalinei gabių vaikų ir jaunimo akademijai, kuri buvo įsteigta prieš aštuonerius metus.
Ši akademija turėjo teikti pagalbą gerai besimokantiems valstybinių mokyklų moksleiviams, tačiau buvo nuspręsta, kad ji neįgyvendina nusistatytų tikslų.
Profesorė J. Freeman pabrėžė, kad gabūs vaikai nėra emociškai jautresni už kitus vaikus – dažnai jie turi net daugiau emocinės stiprybės. Tačiau ji pridūrė, kad gabus vaikas dažnai geriau sugeba susidoroti su protinių gebėjimų reikalaujančiomis užduotimis, tačiau ne visada įveikia emocines problemas.
Ji pasakė: „Noriu pabrėžti, kad gabūs vaikai yra normalūs, tačiau jiems keliami neįtikėtini reikalavimai, į juos projektuojami lūkesčiai, todėl jie ir atrodo keisti arba paniurę.“
Juos supantiems žmonėms – tėvams ir mokytojams – tai gali kelti nerimą, todėl jie gali bandyti juos „nusodinti“. O jiems tereikia, kad juo priimtų tokius, kokie jie yra, kad jiems būtų suteiktos galimybės vystyti potencialą ir užtikrinta patikima moralinė parama.
Vunderkindas, nesugebėjęs išpildyti ankstyvų lūkesčių, yra Andrew Halliburtonas, kuris būdamas aštuonerių studijavo matematiką vidurinės mokyklos lygiu.
Tačiau jis nesugebėjo išnaudoti savo gabumų, metė universitetą ir įsidarbino „McDonald's“ restorane. Vis dėlto A. Halliburtonas planuoja tęsti studijas.
Kiti pavyzdžiai, kaip skirtingai gali susiklostyti gabių vaikų likimai, yra Anna Markland ir Jocelyn Lavin, kurios būdamos 11 metų pradėjo mokytis Muzikos mokykloje Mančesteryje.
A. Markland 1982 m. tapo BBC metų jaunąja muzikante, vėliau studijavo muziką Oksforde ir dabar yra profesionali muzikantė. Ji pati prisipažįsta, kad tai yra geriausias darbas pasaulyje.
O jos draugė Jocelyn metė muziką ir pasišventė mokslui. Jos pažymiai buvo geriausi iš visų 210 tyrime dalyvavusių vaikų. Būdama 17 ji įstojo į Londono universiteto koledžą, tačiau jo nebaigė, nes neišlaikė matematikos ir astronomijos egzaminų. 20 metų ji dirbo matematikos mokytoja mokykloje, vėliau išėjo į pensiją ir dabar gali būti iškeldinta iš namų, nes yra įsiskolinusi bankui.
Viena iš didžiausių talentingų vaikų problemų – jie dažniausiai turi gabumų daugelyje sričių, todėl išbando kelis dalykus, ir jiems sunku išsirinkti vieną, sako profesorė J. Freeman.
Be to, visos pastangos auginti tokius vaikus šiltnamio sąlygomis nueina perniek, jei jie jaučia spaudimą.
Ji rašo „Vaikystės džiaugsmai ir kūrybingumas yra visų didžių darbų esmė. Neatimkite vaikystės iš gabių vaikų.“