Pagal Mokslo ir studijų įstatymą LSP išdavimą organizuoja nacionalinės studentų atstovybių sąjungos – Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS).
Šios organizacijos pasiskirsčiusios aukštųjų mokyklų studentų atstovybėmis, kurioms gamina LSP. Tačiau pastaraisiais metais studentai neišvengia tarpusavio pykčių. Štai Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) pasitraukė iš LSAS. Dabar VU studentams LSP gamina LSS.
„Viskas susidėjo – pavyzdžiui, asmeniniai tuometinių vadovų konfliktai. Pagrindine priežastimi matyčiau tai, kad LSAS norėjo kontroliuoti, suvaldyti VUSA. Lygiai taip pat nebuvo atvira ir skaidri LSP klausimu“, - kodėl pasitraukė iš LSAS, DELFI aiškino VU SA prezidentas Liutauras Gudžinskas.
Pasak L. Gudžinsko, nors praėjusių metų lapkritį VUSA paprašė pateikti statistiką apie VU studentams pagamintus ir pratęstus pažymėjimus, „LSAS sistemingai atsisakė tai daryti“.
„Galiausiai paaiškėjo, kad kiek buvo pagaminta ir pratęsta LSP, neatitinka to, ką jie mums už tai turėjo sumokėti. Mūsų skaičiavimais, skola siekia apie 310 tūkst. Lt, jų pačių skaičiavimais – apie 120 tūkst. Lt“, - sakė L. Gudžinskas. L. Gudžinsko teigimu, skola velkasi jau šešerius metus.
LSAS: esame skolingi mažiau
LSAS pripažįsta įsiskolinimą VU studentų atstovams, tačiau tikina esanti skolinga kur kas mažiau. „Mes kol kas VUSA iškelto klausimo dėl 312 tūkst. Lt dar nesupratome“, - tikina LSAS prezidentas Arūnas Markas.
Prieš keletą metų LSP sistema sukurta kaip būdas studentų savivaldai remti. Šiuo metu naujas LSP kainuoja 14 Lt – aukštosios mokyklos studentų atstovybei iš šios sumos tenka 4 Lt, 4,5 Lt sudaro administravimo sąnaudos, apie 5,5 Lt kainuoja pažymėjimo gamyba.
Iš 11 Lt siekiančio LSP pratęsimo atstovybei tenka 5 Lt, 4,5 Lt kainuoja pažymėjimo administravimas, apie 1 Lt - pratęsimas. Maždaug 50 ct nuo šios sumos lieka LSAS.
A.Marko teigimu, didžiąją dalį už LSP gaunamų lėšų susirenka universitetų ir kolegijų atstovybės. „LSAS seniai nebegyvena Iš LSP lėšų – mūsų veikla griežtai projektinė“, - teigė jis.
LSS viliojo pas save
Susipažinęs su viešai išplatintu įrašu, D. Dikšaitis pareiškė pradėjęs „tyrimą“ dėl nutekėjusios informacijos, o vėliau jau tikino pokalbio metu aptaręs, kaip sumažinti LSP kainą studentams.
A.Markas teigia, kad prieš kurį laiką LSAS pajuto atstovybių viliojimą pereiti gaminti LSP už didesnius pinigus į LSS. „Mums tai atrodė mažų mažiausiai žema. (...) Vasaros pavyzdys gal ir geriausiai parodė, kad galbūt atsiranda silpnavalių žmonių, kurie ne taip įsivaizduoja atstovavimą ir galbūt siekia pelno arba daro verslą“, - kalbėjo LSAS vadovas.
Jo teigimu, LSS pavyko persivilioti keturias studentų atstovybes.
Galėtų gamintis pačios aukštosios?
Sistemą, kai LSP gamybos paslaugas teikia tik LSAS ir LSS, L. Gudžinskas vadina oligopoline. Pasak L. Gudžinsko, nepaisant to, kad LSP sukurtas atstovybėms remti, VUSA nuo kiekvieno išduoto pažymėjimo tegauna ketvirtadalį sumos - 4 Lt.
Jis kelia idėją, kad LSP galėtų gaminti pačios aukštosios – taip studentų atstovybės esą galėtų išvengti nacionalinių studentų susivienijimų spaudimo. „Pabrėžčiau aukštosios mokyklos autonomijos klausimą. Užsienyje pažymėjimai gaminami pačiose aukštosiose mokyklose - tai užtrunka dieną ar dvi. O pas mus sistema apversta aukštyn kojomis, viskas centralizuota valstybiniu lygiu, ir įsivaizduojama, kad pagrindinis pažymėjimo tikslas – transporto lengvatos“, - kalbėjo VUSA vadovas.
Pasak L. Gudžinsko, lietuviška LSP sistema – gana unikali Europoje, mat daugelyje šalių finansavimą studentų savivaldai skiria aukštoji mokykla. Pašnekovo teigimu, dėl ne kartą vėlavusio, strigusio LSP išdavimo daugiausia kritikos sulaukdavo niekuo dėtos universitetinės studentų atstovybės.
Panašios pozicijos laikosi ir LSAS. A. Marko manymu, atsižvelgdamos į studentų skaičių studentų savivaldą galėtų finansuoti pačios aukštosios mokyklos. Tai esą garantuotų atstovybės nepriklausomumą ir aukštajai neleistų „žaisti finansavimu“.
„Nuo 2006 m. kasmet Švietimo ir mokslo ministerijai keliame klausimą, kad reikia apskritai atskirti atstovybėms skiriamas ūkio lėšas nuo jų veiklos – kad iš LSP nebūtų užsidirbinėjama. LSP būtų galima gaminti už savikainą“, - kalbėjo A. Markas.
Taip naujas LSP esą galėtų kainuoti 9 Lt, jo pratęsimas – iki 5 Lt.
Kiek kitokios nuomonės laikosi LSS prezidentas D. Dikšaitis. „Veikiausiai dabartinis veikiantis modelis optimaliausias siekiant užtikrinti, kad rinkoje būtų tvarkingai vykdomos šito dokumento valdymo procedūros. Jeigu svarstysime siūlymą šią funkciją perduoti atskirai aukštosioms mokykloms, veikiausiai jau nebebūtų galima kalbėti apie jokią nacionalinę centralizuotą bendrą sistemą, kurią būtų galima prižiūrėti, kontroliuoti ir kartu užtikrinti skaidrų, paprastą ir aiškų procesą, kaip yra dabar“, - teigė D. Dikšaitis.
D.Dikšaitis mano, kad ŠMM bendrauti su dviem nacionalinėmis organizacijomis paprasčiau nei su atskiromis aukštosiomis mokyklomis. Be to, pasak jo, bet kokie dabartinės tvarkos pakeitimai būtų susiję su Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais.
G.Steponavičius: sistemą keičiame
„Sistemą ne tik reikia keisti, bet mes ir keičiame. Šią vasarą kartu su studentų sąjungomis radome sprendimus – sumažinome LSP gamybos ir pratęsimo kainas – nuo 18 iki 14 Lt, nuo 16 iki 11 Lt. Didžioji dalis kainos susijusi su gamyba, palyginti labai nedidelė dalis skiriama atstovybių veiklai“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Be to, ŠMM sutartyse su sąjungomis numatyta, kad informacija apie LSP išlaidas privalomai būtų skelbiama internete. Lygiai taip pat turėtų viešai būti skelbiama apie atsiskaitymą tarp aukštųjų mokyklų atstovybių ir nacionalinių studentų sąjungų.
Pasak G. Steponavičiaus, galima diskutuoti, ar studentų savivalda turėtų toliau būti remiama iš LSP lėšų. „Toks nenormalus konkuravimas, arba atėjimas kartais iki teisminių procesų dėl neatsiskaitymo, tarkime VU SA už pažymėjimus gavusius studentus, privertė mums daryti atitinkamus žingsnius“, - aiškino G. Steponavičius.
Pasak G. Steponavičiaus, istorija su D. Dikšaičiu „nėra gražus atvejis“. „Tikiuosi visi studentų atstovai iš to išvadas taip pat padarė“, - sakė ministras.