Lietuvos narystės skeptikų - 27,2 proc. Aiškios nuomonės dėl šalies narystės ES neturėjo 22,2 proc. apklaustųjų.
Daugiau kaip ketvirtadalis piliečių mano, jog Lietuvai būtų tikslingiausia įstoti į ES kuo greičiau.
Tiesa, kai kurie parlamentarai įžvelgia iškilusį pavojų Lietuvos narystei ES bei NATO.
Ekspremjeras Andrius Kubilius pastebi, kad iki derybų su ES pabaigos liko 50 darbo savaičių, tai yra 50 Vyriausybės ir 100 Seimo posėdžių. Per šiuos nepilnus metus būtina priimti 130 įstatymų ir 150 Vyriausybės nutarimų. Tuo tarpu Vyriausybių kaita, liudijanti politinį nestabilumą, ir naujos Vyriausybės formavimas gali sutrukdyti priimti šiuos teisės aktus. Ir taip, pasak A.Kubiliaus, gali gerokai atitolti Lietuvos narystė ES.
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas įžvelgia ir daugiau pavojingų tendencijų.
Politinę padėtį destabilizavusius socialliberalus ir socialdemokratus siejanti “natūrali valdžios trauka, už kurios slypi privatizacija”.
Pasak M.Jurkyno: “Ir kas galėtų paneigti galimybę, kad už LSDP ir NS stovi ir rusų kapitalo geoekonominė įtaka? Rusijos politinis spaudimas per ekonomines priemones, net prieštaraujant ekonominio bendradarbiavimo logikai, aiškiai matomas: tarkime, Viktoras Černomyrdinas paskirtas ambasadoriumi Ukrainoje, LUKoilas netiekia naftos ne tik Mažeikiams, bet ir savo privatizuotoms gamykloms, kai tų šalių vyriausybės flirtuoja su vakarais ir t.t”.
Tuo tarpu NATO turi apsispręsti per šiuos metus, kokias nares pakviesti į Aljansą netrukus vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Prahoje. “Rusai, be tų 50 mln. dolerių propagandai, meta visas politinės įtakos priemones, kad Baltijos šalys liktų Rusijos didesnės ar mažesnės įtakos sferoje. Matome ir JAV senatorių susirūpinimą dėl “Williams” ir ES plėtros komisaro Giunterio Verheugeno susirūpinimą. Vakarai stebi, ar Lietuva net tik, kad nenukryps nuo reformų kurso, bet ir ar nepateks į Rusijos įtaką per rusų kapitalą strateginiuose energetikos objektuose. Tada Lietuvos narystės NATO ir ES perspektyvos pasidarytų dar labiau miglotos”, - įspėja politologas.
