Žaloja darželinukų psichiką
Praėjusių metų balandį Lietuvą supurtė skandalas, kai paaiškėjo, kad vaikų darželiuose mėginta taikyti homoseksualius santykius propaguojančią „Gender Loops“ metodiką.
Pagal ją, ugdymo įstaigų darbuotojai turėjo pasakoti darželinukams apie princo meilę princui ir laikas nuo laiko berniukus perrengti mergaitėmis bei atvirkščiai.
Kilus skandalui, projekto vykdytojas Socialinių inovacijų centras paskubomis šalino iš interneto metodikos likučius. Prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sudaryta ekspertų komisija tada nustatė, kad „Gender Loops“ medžiagoje buvo „supainiotos moterų ir vyrų lygybės bei diskriminacijos dėl lytinės orientacijos sąvokos ir jų turinys“, o tokio amžiaus darželinukų psichika nepasirengusi panašiam „švietimui“.
Kas laukia Lietuvos vaikų, kuriems norima įkalti į galvas pasakas apie gėjų ir lesbiečių meilę, liudija kauniečio Petriuko istorija.
Liepos 1 dieną dvejų metų berniuką iš mamos atėmė Batsfjordo (Norvegija) vaiko teisių gynėjai, kurie patikėjo uošvio pasakojimais esą Neringa R. (vardas pakeistas) neprižiūri mažylio. Uošvis kartu su vaiko tėvu R.R. irgi laukia tyrimo, kurį žadama baigti rugsėjo 15 d., pabaigos. Tada ir paaiškės, kur ir su kuo turi gyventi Petriukas.
Užuot berniuką perdavusi tikriesiems giminaičiams, Batfjordo vaiko teisių apsaugos atstovė Fay Hege Kristiansen Petriuką apgyvendino lesbiečių šeimoje.
Apie šią istoriją Batfjordo vaiko teisių gynimo tarnyba nepranešė Lietuvos vaiko teisių gynėjams.
Norvegijoje ieškojo skalsesnės duonos
Dar pernai Neringa su R.R. gyveno Kaune. Abu jie susituokė prieš dvejus metus būdami labai jauni – vos 18 metų.
Ką tik sukurta šeima puoselėjo gero gyvenimo ir amžinos meilės planus, bet neturėjo nei nuosavo būsto, nei darbo. Neringos sunkumai negąsdino. Jai dar esant mažai, žuvo mama, todėl motinišką meilę mergaitei, kiek galėdavo, kompensuodavo giminaičiai. Išsilavinimo spragos irgi formavo atitinkamą pasaulėžiūrą.
Kai praėjusiais metais į Norvegiją emigravo ir apsigyveno Batsfjordo mieste R.R. tėvai, jaunuoliai vylėsi, kad ir jie ten nuvykę turės bent laikiną pastogę. Tol, kol atsistos ant kojų.
Apsigyveno moterų krizių centre
Neringos uošvis nuo pat pradžių nepritarė R.R. santuokai. „Uošvis manęs niekada nemėgo, vis grasindavo, kad mus išskirs, vis apšaukdavo įvairiais žodžiais“, – pasakojo Neringa.
Ji maždaug pusmetį taikėsi su tokia padėtimi, nes slapta vylėsi, kad uošvis pagaliau nurims ir bent svečioje šalyje sūnaus, marčios ir anūko nesiryš išvyti iš namų.
Tačiau jaunoje šeimoje vis dažniau kildavo ginčų. Neringa apsistojo Kirkenės moterų krizių centre. Po vyro raginimų, į Batfjordą Neringa grįžo tik su sąlyga, kad R.R. išnuomos butą ir suras šiokį tokį darbą.
Be to, kartą vairuodama automobilį ji pamiršo, kaip reikalauja taisyklės, prisegti Petriuko kėdutę dirželiu. Lyg tyčia ją sustabdė policija, kuri perdavė informaciją vaiko teisių gynėjams.
Uošvis sutirštino spalvas
„Tą dieną stipriai su R.R. susipykome, o kai kitą dieną atvažiavo vaiko teisių gynėjai, uošvis pasinaudojo proga ir sutirštino spalvas, kad vaikas nuolat murzinas, esą jis mėgino jam duoti valgyti, o aš atseit neleidau. Bet jis niekada to vaiko net ant rankų neėmė!“ – pasakojo Neringa.
Nekreipdami dėmesio į jokius Neringos pasiteisinimus, vaiko teisių gynėjai patikėjo uošvio žodžiais.
Neringa nė nenutuokė, kad vaikas atsidurs lesbiečių T. ir M. Andreassen šeimoje. Jis Vardo miestelyje gyvena nuo liepos 1 dienos.
Neringos žodžius iš dalies patvirtina M.Andreassen profilio socialiniame tinklalapyje „Facebook“ informacija. Ten M.Andreassen nurodo, kad jos vyras yra T.Andreassen. Šis „vyras“ yra moteris.
Neringa: „Esu labai sutrikusi“
„Valstiečių laikraštis“ susisiekė su Neringa ir detaliau pasidomėjo šia istorija.
Neringa, ar tau teko bendrauti su Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais?
Neteko. Aš išvis nežinojau, kad tokia įstaiga Lietuvoje yra. Norvegams aiškinau, kad esu iš Lietuvos ir nežinau jų įstatymų. Tik vieną kartą telefonu bendravau su Lietuvos ambasados Norvegijoje darbuotoju. Tai ten vyriškis pasakė, kad, jeigu gyvenu Norvegijoje, privalau laikytis tos šalies įstatymų. Atrodė, kad jis tik norėjo kuo greičiau baigti pokalbį. Vaiko teisių darbuotoja sakė, jei gyvenu Norvegijoje, turiu gyventi pagal jų taisykles. Ji sakė, kad pradėtas tyrimas ir kol jis vyks, vaiko man neatiduos.
Galbūt tau gynybą turi užtikrinti Lietuvos valstybė, o ne Norvegija?
Esu labai sutrikusi. Verkiu ir aiškinu norvegams, kaip viskas buvo, o jie man sako, kad užjaučia, bet nieko padaryti negali, nes tokie įstatymai.
Ar mėginai susisiekti su M.Andreassen?
Taip. Norėjau paklausti, kaip auga vaikas, bet vaiko teisių darbuotoja uždraudė bet kokius kontaktus su Andreassen šeima.
Ar pasirašei kokius nors dokumentus?
Taip. Kad sutinku, jog Petriukas pabus kurį laiką su ta šeima. Advokatas sakė, kad, jei nepasirašysiu, tada dar ilgiau užtruks tyrimas ir pradės bylą prieš mane teisme. Atseit tada dar ilgiau neatiduos man vaiko.
Kokia kalba buvo parašytas dokumentas?
Norvegų.
Ar kas nors šį dokumentą tau išvertė?
Telefonu jį išvertė lietuvė vertėja. Bet jai pasakiau, kad ji man ne viską išvertė, nes norvegiškai šiek tiek suprantu. Tačiau ji pradėjo ginčytis, kad išvertė viską. Tą mano pasirašytą dokumentą pasiėmė advokatas. Jis taip pat yra norvegas.
Kas dar tave nustebino?
Dabar mane nori padaryti narkomane. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai mane išsikvietė tam, kad padarytų testą, ar nevartoju narkotikų. Šlapimo testas buvo neigiamas, bet pažadėjo, kad mane dar atidžiau tirs.
Kiek laiko tau ir vyrui leidžiama pasimatyti su vaiku?
Po dvi valandas kartą per mėnesį. Kai paskutinį kartą buvau, pastebėjau, kad sūnus beveik nemoka kalbėti lietuviškai. Jis įsikabino į mane ir tik kartojo: „Mama“. Man išeinant jis verkė.
Kas apmoka kelionę iki Vardo miestelio?
Su vyru keliaujame iki Vardo už savo pinigus. Mums žadėjo, kad patirtas išlaidas padengs vėliau.
Neįžengė pro duris, braunasi pro langą
Ką reiškia Petriuko istorija Lietuvai? Joje galima įžvelgti būsimą mūsų šalies ateitį. Švietimo ir mokslo ministerija pagal ES fondų paramos priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ gavo 125 paraiškas, kurių autoriai prašo jiems iš viso skirti 104,7 mln. litų.
Tarp šių paraiškų net 7 mln. litų siekia organizacijos, kurios vienaip ar kitaip rengiasi „šviesti“ visuomenę, kad be vyro ir moters pasaulyje yra dar kelios lytys.
Homoseksualių asmenų teisių gynėjai sugeba prisidengti net pabėgėliais projekte „Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvios socializacijos metodus“.
Mokyklose Tolerantiškojo jaunimo asociacija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba net atliko tyrimą, po kurio konstatuota, kad „mokykliniai vadovėliai meluoja vaikams“, o „tradicinė lytiškumo ir šeimos samprata yra ypač žlugdanti asmenį ir homofobiška“.
Teisinga ir neteisinga šeima
Minėto tyrimo autoriai – Jolanta Reingardė, Nida Vasiliauskaitė ir Rasa Erentaitė. Tarp recenzentų yra ir radikali seksualinių mažumų gynėja Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė.
Beje, rekomendacijose šie žmonės teigia, kad „norint gerai integruoti pabėgėlius, būtina atmesti tradicinius autoritetus ir moralines nuostatas (ypač lytiškumo klausimais), tik taip užtikrinsime multikultūriškumo ugdymą“.
Suprantama, kad kaunietis Petriukas šiuo metu multikultūriškai auklėjamas, norvegų požiūriu, „teisingoje“ šeimoje, nes „neteisinga“ yra Neringos šeima.
Tik niekam neįdomu, kad Petriukui diegiamos vertybės žaloja jo psichiką ir prasilenkia su LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu.
Ragina apginti vaiką
„Sunkiai suvokiama, kad iš šeimos paimtas vaikas atiduodamas globoti lesbiečių porai“, – sakė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas.
Pasak jo, tokia gyvenimo patirtis vaiką gali traumuoti visam gyvenimui. „Juk oficialiai pripažinta liga – nepilnamečių lytinio identiteto sutrikimas, kurį gali iššaukti gyvenimas dviejų moterų, gyvenančių kaip vyras ir moteris, globoje“, – teigė T.Šalkauskas.
Organizacijos vadovo žodžiais, „žiaurus ir faktas, kad Lietuvos ambasada palieka mūsų piliečius vienui vienus spręsti savo problemas. Tad apie kokią pagarbą ir meilę tėvynei galima kalbėti?!“
Su Petriuko istorija supažindintas Šeimos gynimo centro pirmininkas Jonas Subačius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad po panašių įvykių Lietuvos visuomenė negali tylėti.
Jo žodžiais, „homoseksualai mums tvirtina, kad jie yra skriaudžiami, bet tai tik jų manipuliavimas žmonių protais“. „Ši istorija atskleidžia, kad homoseksualių asmenų judėjimai tik prisidengia magiškais diskriminacijos ir tolerancijos žodžiais“, – sakė J.Subačius.
Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė
Tai ne mūsų jurisdikcija
Sunku komentuoti situaciją, apie kurią nedaug žinoma. Užsienio valstybėje gyvenanti lietuvių šeima privalo gerbti tos šalies įstatymus ir jų laikytis. Paimdami vaiką iš šeimos, kurioje galbūt jam grėsė pavojus, Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai neprivalo apie tai pranešti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus jurisdikcija – vaiko teisių apsauga Lietuvoje. Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimu rūpinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Lietuvos įstatymai Norvegijoje negalioja Simona Bronušienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra bazinis dokumentas tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, kurioje šiuo metu gyvena minimas vaikas, ginant vaiko teises ir teisėtus interesus. Vadinasi, vaikas priklauso Norvegijos, o ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Norvegijos kompetentingos institucijos yra atsakingos už jos teritorijoje gyvenančio vaiko saugumo užtikrinimą.
Mūsų Konstitucija ir kiti įstatymai Norvegijoje nėra taikomi, o šioje šalyje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra griežtai draudžiama. Tarnyba kreipsis į Norvegijos centrinę instituciją su prašymu nurodyti, dėl kokių priežasčių vaikas buvo atskirtas nuo šeimos, kuo remiantis jam buvo parinkta viena ar kita globėjų šeima, kodėl berniukas nebuvo apgyvendintas senelių šeimoje ir kokie tolesni Norvegijos institucijų veiksmai šio vaiko atžvilgiu.