Savo kolekciją šios pasitikėjimo savimi auros akivaizdoje Valentino pradėjo jam būdingais gyvais kostiumėliais, 2004 m. pavasariui – vasarai kirptais truputėlį banguotai. Tai neatrodė itin jaunatviškai, tačiau kadangi Valentino yra neprilygstamas amatininkas, tai alsavo aukšta klase, valdžia ir nepakartojamu siluetu. Tai tokie kostiumėliai, kuriuos turėti geidžia kiekviena moteris - jei tik gali sau leisti. Tačiau maždaug 20 tūkst. USD kainuojantys kostiumėliai reikalauja ne tik plačios piniginės, bet ir sveiko ego.
Skirtingai nuo kolegų, Valentino jaučia simpatiją toms moterims, kurių diena prasideda sutemus. Tiesa, jis turi ką pasiūlyti ir pirmajam vakaro priėmimui. Jo sūkuriuojančios šifoninės ar aptemptos atlasinės kokteilių suknelės atrodė iš tiesų puikiai.
Seras Valentino taipogi yra puikus aksesuarų meistras – perlais ir rožiniais koralais nusėti aukštakulniai ar vos ne žandikaulius siekiantys kristalais ir karoliukais pražystantys vėriniai. Jo mados namų vadybininkas Marzotto neabejotinai turėtų čiupti pastaruosius ir lėkti į parduotuves. Juk taip daro Dioras – kodėl nepabandžius ir Valentino?
Be abejonės, Valentino vietą ant dizainerių pjedestalo išsikariavo dėl savo idėjų naktiniam rūbui – būtent naktį jo stilius dera geriausiai. Tą trečiadienį Paryžiuje jis kiek prašovė. Jo itin permatoma juoda nėriniuota suknelė labiau tiko miegamajam – į gatvę su ja išeiti išdrįstų nebent Christina Aguilera. Tačiau sidabro ir dramblio kaulo spalvos detalės, priderintos prie permatomų švarkelių, buvo tobulos – vertos pasididžiavusio ir tuščiagarbio savininko. Tokių “Beaux Arts” sėdėjo begalės – ir jie tikrai galėjo daug ką įsigyti. Kol Valentino gyvuos, couture išnykimas tikrai negrės.
