Vitaminas A (beta karotinas) skatina augimą ir kraujo audinių atstatymą; sumažina imlumą infekcijoms; padeda formuotis kaulams ir dantims; padeda išsaugoti lygią odą.
Vitaminas B-1 (tiaminas) skatina augimą ir raumenų tonusą; padeda tinkamai funkcionuoti raumenims, širdžiai ir nervų sistemai; padeda virškinti angliavandenius.
Vitaminas B-2 (riboflavinas) padeda išsaugoti gerą regėjimą ir sveiką odą, plaukus ir nagus; padeda formuoti antikūnus ir raudonuosius kraujo kūnelius; gerina angliavandenių, riebalų ir baltymų medžiagų apykaitą. Vitaminas B-3 sumažina cholesterolio lygį kraujyje; padeda išsaugoti sveiką odą bei virškinimo sistemą; pagerina kraujo apytaką; padidina energijos kiekį.
Vitaminas B-5 sustiprina baltuosius kraujo kūnelius; stiprina organizmo atsparumą stresui; skatina ląstelių gamybą.
Vitaminas B-6 (piridoksinas) padeda amino rūgščių sintezei ir skaidymui bei riebalų ir angliavandenių apykaitai; stiprina centrinę nervų sistemą; padeda išsaugoti sveiką odą.
Vitaminas B-12 (kobalaminas) skatina vaikų augimą; padeda išvengti anemijos, regeneruodamas raudonuosius kraujo kūnelius; padeda angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai; išsaugo sveiką nervų sistemą.
Biotinas padeda baltymų ir riebalų apykaitai ir išsaugo sveiką odą.
Cholinas padeda kepenims pašalinti toksinus.
Folio rūgštis skatina kraujo ląstelių augimą ir reprodukciją; padeda formuoti raudonuosius kraujo kūnelius ir kaulų čiulpus.
Vitaminas C (askorbo rūgštis) – vienas pagrindinių antioksidantų; būtinas sveikiems dantims, dantenoms ir kaulams; padeda gydyti žaizdas, lūžius ir randų audinius; didina atsparumą infekcijoms; padeda išvengti peršalimo bei skorbuto.
Vitaminas D gerina kalcio ir fosforo įsisavinimą (kurie yra būtini sveikų kaulų ir dantų formavimuisi), palaiko nervų sistemą.
Vitaminas E yra pagrindinis antioksidantas, aprūpinantis kraują deguonimi; maitina ląsteles; neleidžia susidaryti kraujo trombams; sulėtina senėjimo procesus.
Vitaminas K (menadionas) padeda išvengti vidinio kraujavimo; sumažina gausų mėnesinių kraujavimą.
Vitaminų trūkumas
Dėl vitaminų trūkumo organizme gali išsivystyti įvairios ligos. Vitamino D trūkumas sukelia rachitą. Vitamino E trūkumas atsiranda tik retais atvejais ir sukelia nervų pažeidimus. Vitamino A dažnai trūksta vargingesnėse pasaulio šalyse ir tai sukelia vištakumą. Didelis vitamino A trūkumas gali sukelti junginės sausmę (kseroftalmiją), ligą, kuri, jeigu negydoma, gali baigtis visišku aklumu.
Vitamino K trūkumas gali sukelti staigų kraujavimą. Neūmus arba vidutinis folio rūgšties trūkumas yra paplitęs visame pasaulyje ir gali atsirasti dėl to, kad nevalgome žalių lapinių daržovių ir vaisių bei negeriame vaisių sulčių. Folio rūgšties trūkumas sukelia megaloblastinę anemiją, kuomet cirkuliuojančiame kraujyje susikaupia didelis kiekis nenormalių ląstelių, vadinamų megaloblastais. Megaloblastinės anemijos simptomai yra nuovargis ir silpnumas.
Vitamino B12 trūkumas atsiranda tuomet, kai nevalgoma mėsos, pieno ir kitų pieno produktų. Vitamino B12 trūkumas sukelia megaloblastinę anemiją ir, jeigu yra pakankamai ūmus, gali lemti neatitaisomus nervų pažeidimus. Niacino trūkumas sukelia pelagrą. Pelagra pasireiškia odos bėrimu ir šašais, viduriavimu ir depresija.
Tiamino trūkumas sukelia beriberi, ligą, kuri gali baigtis atrofija, kojų silpnumu, nervų pažeidimu ir širdies ligomis. Vitamino C trūkumas sukelia skorbutą - ligą, kuri pasireiškia kraujavimu. Specifinės ligos, išskirtinai siejamos tik su vitamino B6, riboflavino ar pantoteninės rūgšties trūkumu organizme, nebuvo atrastos.
Kai kurie vitaminai pasitarnauja tik padėdami organizmo funkcionavimui, o kiti atlieka daugelį kitų funkcijų. Taigi kai kurių vitaminų trūkumas lemia vieno tipo problemas, o kitų – problemų įvairovę.
Gydymas vitaminais
Žmonės gydomi vitaminais dėl trijų priežasčių. Pirmoji priežastis – sumažinti vitaminų trūkumą, kai toks yra aptinkamas. Egzistuoja cheminiai testai, tinkami visų vitaminų trūkumo nustatymui. Vitaminų trūkumo diagnozę dažniausiai patvirtina ir vizualiniai testai, tokie kaip kraujo ląstelių tyrimas mikroskopu, kaulų tyrimas rentgenu arba vizualinis akių ar odos apžiūrėjimas.
Antroji gydymo vitaminais priežastis yra tikėtino vitaminų trūkumo išsivystymo prevencija. Tokiu atveju vitaminai yra paskiriami be jokių galimo trūkumo tyrimų. Vienas iš pavyzdžių yra kūdikių gydymas vitaminu K, siekiant išvengti kraujavimo. Maisto papildai yra kita gydymo vitaminais forma.
Vitaminu D papildytas maistas padeda išvengti rachito žmonėms, kurie nedaug būna saulėje ir kurie nevartoja maisto produktų, turinčių šio vitamino, pavyzdžiui, pieno. Niacino papildai padeda išvengti pelagros, kuri atsiranda žmonėms, kaip pagrindinį maisto produktą vartojantiems javus ir nevalgantiems daug mėsos arba pieno.
Trečioji gydymo vitaminais priežastis – sumažinti ligų, kurios gali atsirasti tuomet, kai vitaminų trūkumo negalima nustatyti cheminiais testais, riziką. Vienas iš pavyzdžių yra folio rūgšties trūkumas. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didžiajai gyventojų daliai galima sumažinti folio rūgšties papildais. O tam tikrų apsigimimo defektų riziką galima žymiai sumažinti moterims vartojant folio rūgšties papildus.
Gydymas vitaminais yra svarbus sergant tam tikromis ligomis, kuomet sutrinka normalus organizmo aprūpinimas vitaminais. Šiais atvejais didelės trūkstamų vitaminų dozės gali priversti kūną perdirbti arba įsisavinti šiuos vitaminus normaliai. Vienas iš pavyzdžių yra piktybinė anemija, liga, atsirandanti vidutinio arba vyresnio amžiaus žmonėms ir sutrikdanti vitamino B12 įsisavinimą.
Tyrimai atskleidė, kad apie 0.1% visų gyventojų ir 2-3% pagyvenusių žmonių gali sirgti šia liga. Jeigu ji paliekama negydoma, piktybinė anemija sukelia nervų sistemos pažeidimus. Ligą galima lengvai gydyti didelėmis geriamomis vitamino B12 dozėmis arba mėnesinėmis vitamino injekcijomis.
Vitaminų papildų galima laisvai nusipirkti vaistinėse. Tačiau tai, ar jie padeda išvengti tam tikrų ligų, ypač teisingai besimaitinantiems žmonėms, yra nuolatinių tyrimų ir ilgų ginčų objektas. Pavyzdžiui, neįrodyta, kad vitaminas C padeda išvengti peršalimo. Tačiau milijonai žmonių jį naudoja šiuo tikslu.
Gydymas vitaminais dažniausiai atliekamas trimis būdais: pakeičiant prastą mitybą tokia, kuri yra rekomenduojama dietologų, vartojant geriamus papildus arba injekcijomis. Injekcijos yra naudingos žmonėms, kurie serga ligomis, neleidžiančiomis organizmui įsisavinti riebaluose tirpių vitaminų.
Geriami vitaminų papildai ypatingai naudingi žmonėms, kurie negali vartoti arba nevartoja maisto, kuris yra tinkamas vitaminų šaltinis, toks kaip mėsa, pienas ar kiti pieno produktai. Pavyzdžiui, vegetaras, kuris nevartoja mėsos, turėtų gerti vitamino B12 papildus.
Vitaminų trūkumo diagnozė dažniausiai atliekama kraujo testu. Prieš duodant kraują tyrimams rekomenduojama dieną prieš tai nenaudoti vitaminais prisotinto maisto, kad tai nepaveiktų rezultatų.
Perdozuoti - pavojinga
Genetinių ligų, kurios neleidžia įsisavinti ir suvartoti tam tikrų vitaminų, gydymas gali reikalauti ypatingai didelių vitaminų dozių – megadozių. Megadozės reiškia vitaminų dozes, kurios yra maždaug 10-1000 kartų didesnės nei rekomenduojama paros norma. Tačiau tokį gydymą skiria tik gydytojas!
Jokiu būdu nenaudokite vitaminų didesniais nei nurodyta kiekiais savarankiškai, nes naudojami didelėmis dozėmis vitaminas A ir vitaminas D gali būti toksiški. Gali pasireikšti pašaliniai poveikiai pradedant galvos svaigimu ir kepenų sutrikimais.
