J. Damušienė po sunkios ligos mirė sūnaus namuose, šeimos apsuptyje. Rugpjūčio 28 d. 10 val. J.E. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Kauno arkikatedroje aukos Šv. Mišias, po kurių urna su J. Damušienės pelenais bus palaidota Adolfo Damušio Petrašiūnų kapinėse.
Jadvyga Damušinė gimė 1915 metų spalio 29 dieną mokesčių inspekcijos tarnautojo Juozo Pšibilskio ir Uršulės Černeckaitės šeimoje Jaroslavlyje, kur tėvas, kaip tarnautojo profesiją įgijęs lietuvis, buvo išsiųstas dirbti carinės administracijos. Lietuvoje pagal anuometę tvarką tokias pareigas ėjo ne lietuviai.
1919 metais, tuojau po Nepriklausomybės paskelbimo, Pšibilskių šeima sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Kybartuose. Jadvyga, 1934-aisiais baigusi Kybartų "Žiburio" gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Klaipėdos pedagoginiame institute. Jį baigė 1937 metais.
Mokydamasi gimnazijoje ir studijuodama aukštosiose mokyklose Jadvyga dalyvavo ateitininkų veikloje, veikė korporacijoje "Giedra". Studijų metais susipažino su Adolfu Damušiu, gabiu studentu chemiku, aktyviu visuomenininku, vienu pirmaujančių studentų ateitininkų. 1937-ųjų gruodį už jo ištekėjo.
1937-1938 metais jauna šeima gyveno Berlyne ir Frankfurte prie Maino.
1938 metų gruodį Damušiai sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Jaunas mokslininkas A.Damušis parengė preliminarų cemento pramonės Lietuvoje plėtros projektą: cemento fabriko statyba Skirsnemunėje jau buvo pradėta, o Akmenėje - suplanuota. Okupacija sugriovė šiuos planus.
Sovietams užėmus Lietuvą jaunas universiteto docentas A.Damušis 1940 metų spalį įsitraukė į organizuotą pogrindį. Rezistenciniame pogrindyje ir 1941 metų sukilime Adolfas buvo vienas pagrindinių logistinės strategijos vadų, tuo metu jo žmonai Jadvygai teko rizikinga ir nerami pogrindžio kovotojo gyvenimo draugės dalia. Sukilimo iškeltoje Laikinojoje vyriausybėje A.Damušis ėjo pramonės ministro pareigas, tačiau rezistencinė veikla nuvedė jį į nacių kalėjimus.
J.Damušienė palaikė vyrą visose jo veiklos srityse - profesiniame ir visuomeniniame darbe, pogrindžio rezistencijoje. Adolfui patekus į vokiečių nelaisvę, aukojosi ir apgaubė jį nuolatiniu rūpesčiu - be perstojo siuntė maistą, palaikė moraliai, su mažais vaikais vyko į Vokietiją, kad padėtų jam išsilaisvinti.
Iš kalėjimo Bairoite, šiaurinėje Bavarijoje, dr. A.Damušį išvadavo amerikiečiai. Pietų Vokietijoje Adolfas susitiko su šeima - dviejų ir ketverių metukų sūneliais, žmona ir jos tėvais. Jadvygos drąsos, ryžto ir sumanumo dėka jie visi per Austriją laimingai pasiekė savo tikslą.
1947 metais Damušiai išvyko į Ameriką, apsigyveno Klyvlende. Dr. A.Damušis susitelkė į technologijos mokslus, Jadvyga ėmėsi pedagoginės veiklos. Abu daug laiko skyrė visuomeniniam darbui: aktyviai veikė Ateitininkų federacijos, Lietuvių fronto bičiulių, Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos veikloje, rašė spaudoje, dalyvavo suvažiavimuose, simpoziumuose, studijų savaitėse.
Adolfas ir Jadvyga buvo jaunimo stovyklos "Dainava", pastatytos gražiame gamtos prieglobstyje tarp Čikagos, Detroito ir Klivlendo, kūrėjai bei nuolatiniai jos globėjai. Pagrindinis stovyklos pastatas pavadintas dr. A.Damušio vardu.
1997 metų birželio 12-ąją Damušiai grįžo į Lietuvą.