Produktų asortimentas gerokai sumažės
Pagal naująją sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokinių maitinimo mokyklose tvarką nuo rugsėjo mokiniams nebus galima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į specialistų pastabas, kad mūsų šalies gyventojai, ypač vaikai, maitinasi nepakankamai sveikai.
Pagal minėtą tvarkos aprašą mokyklose neliks bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais, gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytos žuvies, konservuotų mėsos ir žuvies gaminių, mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų.
Pietums turės būti tiekiamas karštas patiekalas, sudarytas iš daug baltymų turinčių produktų (mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių, pieno produktų) ir daug angliavandenių turinčių produktų (bulvių, makaronų, kruopų). Taip pat turės būti daugiau ir įvairių daržovių, o desertui – būtinai vaisių. Be to, būtinai turės būti patiekalas, tausojantis virškinimo sistemą – pavyzdžiui, virtas garuose.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjo Almanto Kranausko, anksčiau mokykloms ir maitinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms buvo sudarytas tik rekomenduojamų ir nerekomenduojamų vaikams maisto produktų sąrašas, tačiau tokia tvarka pasirodė neveiksminga – jos nesilaikyta.
Vaikai labiausiai mėgsta blynelius ir dešreles
Vos tik ši tvarka buvo patvirtinta, kilo maitinimo paslaugų teikėjų nepasitenkinimo banga – esą sveikas, kokybiškas maistas kainuoja brangiau, tačiau ką galima išvirti už maždaug tris litus, kurie daugelyje savivaldybių vidutiniškai skiriami nemokamiems vaikų pietums? Tiesa, kai kurios savivaldybės, kaip teigia patys maisto tiekėjai, sugeba mokinių pietums skirti net iki 7 litų, visgi šalies vidurkis – 3-4 litai.
Artėjant mokslo metams įmonės jau susitaikė su nauja tvarka, kurios laikytis teks – nori ar nenori. „Mes ir anksčiau turėjo sveikuolių liniją, turime įrangą virimui ant garų. Taigi didelės tragedijos nėra, tačiau abejoju, ar visos maitinimo įmonės rugsėjui jau bus pasiruošusios, todėl turėtų būti kažkoks pereinamasis laikotarpis, - svarstė „Smulkaus urmo“ maisto gamybos vadovas Andrejus Trušakovas.
Anot jo, vienas iš pasikeitimų, kad valgiaraščius teks sudaryti ne 10-čiai dienų, kaip anksčiau, o 20-čiai. Taip siekiama užtikrinti, kad patiekalai nesikartotų. „Yra ir kitų pasikeitimų. Anksčiau žuvį patiekdavome kartą per 10 dienų, dabar ji bus tris kartus per savaitę. Atsiranda daugiau liesos mėsos – pavyzdžiui, troškinta jautiena su pupelėmis. Nebegalima bus pirkti mėsos faršo, kuris paprastai būdavo pigesnis. Pirksime tik gryną mėsą ir patys ją malsimės. Taip pat peržiūrime daržovių asortimentą – įvedame daugiau šviežių. Vaisius anksčiau tiekdavome tris kartus per savaitę, dabar jų turėsime duoti kasdien. Jie keis pigesnius desertus – sausainius, meduolius.
Faktas, kad maistas brangs, tačiau kiek tiksliai – dar iki galo nepaskaičiavome. Šiuo metu tik baigiamas ruošti valgiaraštis – jį turės patvirtinti visuomenės sveikatos specialistai. Tačiau akivaizdu, kad žaliavos jautienos troškiniui brangesnės nei kiaulienos maltiniui. Žinoma, patiekalai nebus brangesni 2-3 kartus, tačiau per mėnesį visgi maistui susidarys didesnė suma“, - svarstė specialistas.
Kita vertus, nors naujieji reikalavimai pabrangins žaliavas, sutaupyti galima gamybos procese. „Teko dalyvauti parodose ir matyti, kokius stebuklus daro virėjai, gamybos sąnaudas mažindami 2-3 kartus. Pavyzdžiui, turint konvekcinę krosnį ir gaminant garuose, iš tiesų gamybos sąnaudos yra mažesnės nei kepant. Be to, yra daug sveikų patiekalų, kurie nėra superbrangūs. Tiesiog gamintojas, norėdamas išlaikyti tą pačią patiekalų savikainą, bus priverstas daugiau gaminti. Labai paprasta pateikti dešrelę. Tačiau ją pakeitus kokiu nors pudingu, patiekalo savikaina bus mažesnė, tiesa, darbo – daug daugiau“, - teigė A. Trušakovas.
Anot jo, iki šiol tarp vaikų populiariausi patiekalai buvo įvairūs blyneliai ir dešrelės, o įmonės sveikuolių linija didelio populiarumo nesulaukė.
„Tai jau visuomenės mentaliteto klausimas. Teko būti Skandinavijoje. Sveikos mitybos piramidės vaikams ten rodomos jau darželiuose, aiškinama, ką reikia valgyti. Pas mus viso to nebuvo, todėl natūralu, kad sveikuolių linija nėra labai populiari. Tačiau kai neliks alternatyvos, kas vilioja akį, vaikai rinksis sveikesnį maistą. Reikia baigti tą anarchiją, paremtą nuostata, kad vaikas sugeba pats pasirinkti, ką jam geriau valgyti.
Supratimą apie sveiką maistą reikia auginti. Jei kol kas negalime priversti tuo pasirūpinti tėvų, tai daryti reikia įstaigose, kuriose vaikai praleidžia daugiausiai laiko. Žinoma, yra dar viena bėda – vaikai per pertrauką gali nulėkti iki kiosko ar prekybos centro ir vietoj pietų ten nusipirkti traškučių ar kitokio nepilnaverčio maisto“, - apgailestavo pašnekovas.
Kartu su sveikais patiekalais ruošiami plakatai
Įmonės „Kretingos maistas“ vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė DELFI tikino, kad rugsėjo mėnesį bandys moksleivius maitinti senomis kainomis – mat negali pažeisti sutarčių su savivaldybėmis. Kaip bus toliau, priklausys nuo to, ar pavyks dėl nuolaidų susitarti su maistą tiekiančiais didmenininkais.
„Rugsėjo mėnesį visiškai nebus dešrelių, atsisakome rūkytų mėsos gaminių, nes juose visuose yra draudžiamų maisto priedų. Atsiras ekologiškų produktų grupė, tik turime problemą, kad labai jau mažai Lietuvoje realių ekologiškų daržovių tiekėjų. Apskritai atsiras daugiau daržovių – ne tik kopūstų ir burokėlių, kaip būdavo anksčiau, bet ir pekino kopūstų, paprikų, pomidorų, agurkų. Sutinku, kad šios daržovės brangesnės. Tačiau tai, kaip suprantate, jau tampa mūsų problema. Turėsime suktis iš savų rezervų“, - svarstė pašnekovė.
Ankstesnių įmonės apklausų duomenims, tarp vaikų labiausiai pageidaujami blyneliai, dešrelės, kibinai, kebabai, picos, beliašai, kitaip tariant, pakankamai riebus maistas. „Nesveiką maistą vaikai mėgsta labiau. Kai statysime garintuvus, garinsime mėsą, daržoves, prisibijome, kad vaikai nenoriai valgys sveiko maisto patiekalus. Todėl intensyviai tam ruošiamės – gaminame specialius plakatus su sveiko maisto piramidėmis ir kita informacija. Prašysime mokyklos, tėvų pagalbos. Bijau, kad patys nesusitvarkysime“, - sakė pašnekovė.