Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas Ignalinos rajono meras Bronis Ropė LŽ teigė, kad dėl to didžioji ES paramos dalis greičiausiai atiteks turtingoms didžiųjų miestų savivaldybėms, o atotrūkis tarp didmiesčių ir provincijos dar padidės.

Anot Ropės, galimybę gauti paramą apsunkina ir tai, kad jos siekiančios savivaldybės iki šiol neturi konkrečios informacijos, kaip reikės parengti projektus ir kaip bus atliekama paraiškų atranka. Jo teigimu, kol kas oficialiai apsispręsta tik dėl priemonių bei krypčių, kuriose srityse galės būti paremti projektai. Tai numatoma vadinamajame Bendrajame programavimo dokumente. Tačiau savivaldybės pasigenda informacijos, kokiomis sąlygomis bus teikiama parama ir kokius konkrečius "namų darbus" reikia atlikti.

"Didelis skirtumas, ar teikiant paraišką pakaks parašyti gatvės, kuriai tiesti savivaldybė norėtų gauti paramą, pavadinimą, ar reikės atlikti inventorizaciją, teisinę žemės registraciją, parengti investicinį bei techninį projektus, aplinkosaugos auditą. Tai brangiai kainuoja", - LŽ teigė Ropė.

Pasak jo, savivaldybės nenori leisti pinigų pasirengimui, nes pateikus paraišką nebus garantijų, kad parama bus suteikta. "Mūsų biudžetai nedideli. Negalime išleisti milijono vien projektams paišyti", - sakė meras.

Su tokiais samprotavimais griežtai nesutinka Finansų ministerijos (FM) Finansinės paramos departamento direktoriaus pavaduotoja Ana Stankaitienė. Jos teigimu, FM jau prieš dvejus metus pradėjo raginti galimus paramos gavėjus pradėti tvarkyti standartinius dokumentus, kurių reikia statyboms ar renovacijoms.

ES parama bus teikiama Lietuvai kaip vienam regionui. Dėl to, Ropės nuomone, gresia laukinė konkurencinė kova tarp projektų teikėjų. Ją greičiausiai laimės didieji miestai, nes jų biudžetai užtikrina reikiamą bendrą finansavimą ir leidžia pasisamdyti konsultantų.

Ropė neatmeta galimybės, kad prie ministerijų veikiančios agentūros slepia informaciją nuo potencialių paramos gavėjų. "Greta naujųjų agentūrų dirba daug gudrių konsultacinių kompanijų, kurios parengs projektus tiems, kuriems reikia. Šie ir pas Šims Europos pinigus", - svarstė savivaldybininkas.

Stankaitienė pripažino, kad dalis savivaldybių gali negauti paramos, tačiau ne dėl informacijos stokos, o dėl silpnų administracinių gebėjimų. Jos manymu, situacija kiek pasitaisys per pirmuosius trejus metus, kol savivaldybės išmoks naudotis ES parama. Tam pritarė ir Kaune veikiančio Savivaldos mokymo centro direktorius Žilvinas Gelgota. "Procedūros jau aiškios, tad savivaldybės galėtų rengtis. Bet kol niekas nespiria į užpakalį, dauguma jų beveik nieko nedaro", - sakė direktorius.

Anot Stankaitienės, nuogąstavimai, kad mažiau lėšų turinčios ir negalinčios prisidėti prie projektų finansavimo savivaldybės negaus ES paramos, pagrįsti tik iš dalies. Pasak specialistės, iš svarbius projektus įgyvendinančių savivaldybių bus prašoma nedidelio, jų išgales atitinkančio indėlio. "Kiekvieną atvejį atrankos komitetas nagrinės individualiai. Į atrankos komitetus įeis įvairių institucijų atstovai, todėl bus galima ištirti, kokio indėlio tikslinga reikalauti iš savivaldybės", - aiškino Stankaitienė.

Gelgota pripažino, kad sunkiausiai paramą gaus mažus biudžetus turinčios savivaldybės. "Savivaldybių biudžetai nėra guminiai, visos lėšos paskirstytos ir laisvų pinigų jos neturi", - sakė Gelgota. Anot jo, nemažai savivaldybių yra rimtai prasiskolinusios ir jau išnaudojusios skolinimosi limitus.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento regionų valdymo skyriaus vedėjo Sergejaus Krišpinovičiaus teigimu, savivaldybių, kurių biudžetai siekia 30-40 milijonų litų (iš jų didžioji dalis skiriama švietimo įstaigoms finansuoti), neturės galimybės gauti paramą didesniems projektams.

FM Pasirengimo ES struktūrinių fondų valdymui skyriaus vedėja Jekaterina Šarmavičienė LŽ informavo, kad paraiškos paramai formos jau parengtos, o kitą savaitę turi būti oficialiai patvirtintos ir paskelbtos. Anot Šarmavičienės, paraiškų pateikimą palengvins tai, kad kai kurios agentūros suteiks galimybę paramos prašytojui pateikti "žalią" projektą, o agentūros jį įvertins ir nurodys, kaip reikia parengti paraišką.