Kaip DELFI jau rašė, gegužę susitikęs su premjeru Andriumi Kubiliumi kardinolas Audrys Juozas Bačkis užsiminė norintis, kad Šv. Jonų bažnyčią reikia grąžinti Vilniaus arkivyskupijai. Tam suplanuota surengti kanclerio vadovaujamą įvairių pusių pasitarimą.
„Nusprendėme klausimą atidėti neribotam laikui, reikia prislopinti kilusias emocijas“, - penktadienį DELFI aiškino Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. Pasak D. Matulionio, klausimas pakankamai jautrus, o pagrindinis pasitarimo tikslas lieka išklausyti Bažnyčios nuomonę.
„Atrodo, kad jau viskas, kažkas kažkam perduoda - nė vieno žingsnelio į tą pusę nebuvo žengta. Aš tik noriu nuraminti – tikrai neketinu ir neplanuoju siūlyti sprendimų, kurie galėtų kaip nors netenkinti VU. Visa problema iškyla tik dėl universiteto statuso – mums reikia išklausyti kitos pusės argumentaciją. Gal čia kalba tik eina apie elementarų susitarimą pasikeitus statusui, kuris egzistavo visus 400 metų. Mano galva, baimės akys per didelės“, - ramino kancleris.
„Tame posėdyje norėjau išgirsti aiškumo. Jis jau buvo numatytas birželio 22 d., po to liepos 1, dabar liepos 2, bet ir vėl neįvyko. Vertinu tai kaip nesusipratimą ne todėl, kad posėdis neįvyko - apskritai arkivyskupijos pretenzijas į bažnyčią ir varpinę laikau kaip nesusipratimą. Gal kartais protas ateina“, - DELFI vylėsi B. Juodka.
Susirūpino ir studentai, ir prezidentė
Kad Vilniaus universitetui priklausanti Šv. Jonų bažnyčia turėtų likti mokslo šventove, penktadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kiek domėjausi istorija ir kiek žinau, mūsų ankstesnieji valdovai kartu su jėzuitais buvo grąžinę šią bažnyčią mokslo šventovei. Būtų gerai, kad mokslo šventove ir liktų“, - penktadienį prezidentę cituoja BNS.
Tos pačios nuomonės laikosi ir VU studentai. „Vertinant šiandienius įvykius susidaro įspūdis, kad šalies valdžia išsiilgo masinių studentų protestų“, - teigė Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas Liutauras Gudžinskas.
Ir degė, ir buvo uždaryta
Kaip teigiama VU svetainėje internete, Vilniaus miesto parapijinė Šv. Jonų bažnyčia įsteigta 1386 m. miestiečių iniciatyva. Dėl karų ir suiručių bažnyčios statyba užtruko iki 1426 metų. Ji buvo statoma visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lėšomis. 1426 m. bažnyčios statyba buvo baigta.
1569 m. į Vilnių atvyko tėvai jėzuitai, kuriems karalius Žygimantas Augustas, Vilniaus vyskupui V. Protasevičiui pritariant, 1571 m. balandžio 26 d. perdavė Šv. Jonų bažnyčią su klebonijos, vikariato ir mokyklos pastatais.
1655 m. rugpjūčio 8 d. Vilnių užėmus Maskvos caro Aleksiejaus Michailovičiaus kazokų kariuomenei visi altoriai buvo išplėšti, baldai sunaikinti, o pati bažnyčia sudeginta. 1660 m. LDK kariuomenei išvadavus Vilnių, prasidėjo Šv. Jonų bažnyčios atnaujinimo ir rekonstravimo darbai. Tik paskutiniame XVII a. dešimtmetyje karo padariniai buvo likviduoti, o meniniai Šv. Jonų bažnyčios dalykai visai atstatyti. Ypač intensyviai bažnyčia buvo puošiama XVIII a. pirmoje pusėje.
Per 1737 m. birželio 2 d. kilusi gaisrą sudegė altoriai, didžiuliai 46 balsų vargonai, nauji paveikslai ir skulptūros, įgriuvo bažnyčios skliautai ir sudegė bažnyčios rūsiuose palaidoti lavonai. Šv. Jonų bažnyčios atstatymui vadovavo Vilniaus architektas J. K. Glaubicas. Buvo išmūrytas naujas vargonų choras, pastatyti nauji, gausiai dirbtiniu marmuru išpuošti 23 altoriai, iš kurių 10 pasiekė mūsų dienas, bažnyčios skliautai ištapyti freskomis, sukurtas naujas vakarinis fasadas.
Didelis smūgis Šv. Jonų bažnyčią ištiko 1948 m. liepos 22 d., kai Vilniaus miesto vykdomojo komiteto taryba uždarė Šv. Jonų bažnyčią, o raktus perdavė spec. skyriaus viršininkui. Prasidėjo barbariškas Šv. Jonų bažnyčios naikinimas, kuris tęsėsi iki 1963 metų. 1963 m. Vilniaus universitetas atgavo Šv. Jonų bažnyčią.
Kaip teigiama VU interneto svetainėje, didžiulių pastangų ir lėšų dėka, VU pavyko dalinai atstatyti Šv. Jonų bažnyčią ir jos paminklus. Dideli šio darbo iniciatoriai - rektoriai Jonas Kubilius ir R. Pavilionis.
Nuo jėzuitų akademijos laikų Šv. Jonų bažnyčioje meldėsi profesoriai, studentai, vykdavo įvairūs vaidinimai, disputai, buvo ginamos disertacijos, iškilmingai sutinkami karaliai. Šiandien čia absolventams įteikiami diplomai, rengiami įvairūs koncertai, festivaliai, vyksta pamaldos.
68 m. aukščio bažnyčios varpinė - aukščiausias Vilniaus sakralinis statinys.