Nėra daug kūrėjų, kurie elgiasi taip drąsiai su proporcijomis, kaip Ghesquiere. Jo kolekcijoje išryškėjo du pagrindiniai siluetai: pirmiausia tai trapecijos formos – santūrus juodas paltukas, baltos kojinės ir elektrinės spalvos megztukas, antru numeriu pateikta smėlio laikrodžio imitacija – tai trumpos viršutinės rūbų dalys su baliono formos rankovėmis, nešiojamos prie itin aptemptų kelnių arba nepadoriai trumpų mini sijonų (pastarieji atrodė netgi sąmojingai – kaip kiltai, pakelti vėjo gūsio). Viskas labai priglunda prie kūno, tačiau vis tiek atrodo seksualiai – tokia uniforma tiktų slaptiems agentams pasipuošti filme “Matrica: Perkrauta.”
Dizainerio pasirinktos medžiagos buvo tokios įmantrios, kad reikalavo atskiro dėmesio: stora ėriuko vilna, vilnonis bukle veltinys, džersis ir slidus nailonas. Iš šifono buvo pasiūti keli baltos ir rožinės spalvos, rodos, išnykstantys ir vėl atsirandantys akyse viršutiniai rūbai, papuošti vingiuotais raukiniais ir “sutvirtinti” blizgančiais, pilkos spalvos ilgaauliais batais. Ghesquiere parodo viską, ką gali, ir dar matome jo pamiltus kūrinius iš durstytų medžiagų. Tačiau jis vis dėlto išlieka klasikos meistru, kurio idealiai sukirpti švarkeliai nepadarys gėdos juos nešiojantiems.
