33 metų A. Marapolsko ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir FNTT, pirmadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Šioje byloje atsakovais yra patraukti ir FNTT tyrėjai Sigitas Česlauskas bei Alvydas Petraitis ir Generalinės prokuratūros prokurorai – Kęstutis Gudžiūnas, Zenonas Burokas, Darius Raulušaitis, Vytautas Barkauskas (jis jau nebedirba) bei Gintaras Jasaitis.

A. Marapolsko kova prieš pareigūnus dar tik prasidėjo – greičiausiai Vilniaus apygardos teismas advokato ieškinį perduos nagrinėti kitam teismui, nes šiame teisėja dirba vieno iš atsakovų – K. Gudžiūno – sutuoktinė Rasa Gudžiūnienė. Taip būtų išvengta galimo šališkumo ar abejonių dėl teismo priimto sprendimo.

Prieš savaitę išteisinamąjį nuosprendį (jį dar galima apskųsti) Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme išgirdęs A. Marapolskas iš valstybės siekia prisiteisti 89 600, o iš prokurorų ir FNTT tyrėjų – po 2 200 Lt. Advokatas ieškinio nepareiškė jo skundus atmetusiems teisėjams, nes šie esą sprendimus priėmė Lietuvos Respublikos vardu.

Jo ieškinyje teigiama, kad dėl esą neteisėto ikiteisminio tyrimo jis patyręs ne tik dvasinius išgyvenimus, bet jam, kaip advokatui, buvo apribota galimybė susirasti naujų klientų – FNTT pareigūnas A. Petraitis Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apygardos teismų teritorijose esančių teismų pirmininkams išsiuntinėjo pranešimus, kad A. Marapolskas yra įtariamasis. Be to, apie pareikštus įtarimus buvo pranešta žiniasklaidoje.

Be to, ieškovas tvirtina, kad jam buvo pateiktas suklastotas įtarimas – praėjusių metų vasario 24-ąją įteiktame pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad jis įtariamas trukdęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti kratą vasario 27-ąją – trimis dienomis vėliau, nei pateiktas įtarimas.

A. Marapolskas galimai neteisėtus prokurorų ir tyrėjų veiksmus skundė prokurorams, teismams, tačiau esą į juos sureagavo tik Vilniaus apygardos teismas.

„Aš, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, iki šiol tikėjau, kad gyvenu teisinėje valstybėje, kur įstatymas yra neginčytinas imperatyvas, – ieškinyje nurodė advokatas. – Tai, kad mano atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal aiškiai neteisingą ir neteisėtą įtarimą, jo pagrindu mano atžvilgiu neteisėtai buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės, o tyrimą vykdyti bei kontroliuoti tyrėję pareigūnai net neperskaitė baudžiamojoje byloje esančio pranešimo apie įtarimą, pakirto mano pasitikėjimą teisingumo Lietuvos Respublikoje egzistavimu“.

Pasak jo, teisingumas Lietuvoje yra „aklas“ – esą pareigūnams neįdomios konkrečių bylų aplinkybės ir jie priiminėja tik kitų pareigūnų pažeidimus pridengiančius nutarimus.

A. Marapolskas neslėpė, kad įtarimą apie padarytą nusikalstamą veiką įteikę pareigūnai galėjo padaryti rašybos klaidą, tačiau jie net to nenorėjo pripažinti.

„Visa ši istorija man sukėlė ir vis dar sukelia dvasinius išgyvenimus, nuolatinę nemigą, depresiją bei kitas neigiamas emocijas, kas negali neatsiliepti mano sveikatos būklei ateityje“, – ieškinyje advokatas rašė, kad jo „gyvenimo kokybė“ Lietuvoje „aiškiai neatitinka to lygio, kurį viešai deklaruoja“ mūsų valstybė.

Pagrįsdamas savo ieškinio sumą, A. Marapolskas nurodė, kad 105 tūkst. Lt yra ta suma, kuri galėtų atlygintą patirtą žalą. „Esu priverstas gyventi valstybėje, negalinčioje užtikrinti Konstitucinių vertybių apsaugą, arba nutraukęs savo profesinę veiklą pasirinkti į tikrai teisinę valstybę“, – pabrėžė advokatas.

DELFI primena, kad Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad praėjusių metų vasario mėnesį į Vilniuje gretimai su advokatų kontora esančias kelių bendrovių naudojamas patalpas atvyko FNTT pareigūnai atlikti kratų. Jiems belaukiant bendrovių atstovų į laukiamąjį atėjo asmuo ir prisistatė esąs advokatas A. Marapolskas.

Pasak prokurorų, jis reiškė nepasitenkinimą dėl kratų darymo ir minėjo, jog šiose patalpose nėra nei FNTT rūpimų bendrovių, nei dokumentų. Žinodamas, kokių dokumentų gali ieškoti pareigūnai, A. Marapolskas esą užsirakino viename iš minėtų bendrovių naudojamų kabinetų, dokumentus sudėjo į lagaminą ir per kitą išėjimą išnešė jį į laiptinę bei paslėpė.

Kaltinamajame akte rašoma, kad FNTT pareigūnai, pamatę laiptais besileidžiantį advokatą, viename iš namo aukštų surado paslėptą lagaminą, kuriame buvo tyrimui reikalingi dokumentai.

FNTT pareigūnai domėjosi advokato tėvo Edvardo Marapolsko veikla - jis buvo pateikęs paraišką iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gauti. Įtariama, kad iš ES gautos lėšos (apie milijonas litų) galėjo būti netinkamai panaudotos kaimo turizmo sodybai, esančiai prie Karvių ežero Širvintų rajone, įrengti.

A. Marapolsko bylą išnagrinėjęs teismas pabrėžė nenustatęs, kad advokatas būtų padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pasak teismo, kaltinimai advokatui buvo suformuluoti tik iš kratą atlikusių FNTT pareigūnų parodymų, kurie buvo prieštaringi.

Advokatas išgarsėjo, kai apie vokelių mokėjimus Krekenavos agrofirmoje prabilusi mėsos sūdytoja Dalia Budrevičienė teisme prisiteisė 85 tūkst. Lt, tačiau A. Marapolskas iš jų esą sau į kišenę susižėrė 27 tūkst. Lt.