2009 m. emigracijos mastai Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas. Vien oficialiai deklaravusių, kad išvyksta iš Lietuvos, padaugėjo nuo 17 tūkst. (2008 m.) iki 22 tūkstančių (2009 m.).
Nedeklaravusių emigrantų skaičius gali siekti dar pusę ar net daugiau užfiksuoto rodiklio. Remiantis statistika, apie 45 proc. visų oficialiai emigravusių iš Lietuvos buvo jauni žmonės – nuo 20 iki 35 metų amžiaus.
Tačiau apie išvažiavimą į užsienį pradedama mąstyti dar mokyklos suole. Pastaraisiais metais vis daugėja moksleivių, planuojančių studijas ne Lietuvos, o užsienio aukštosiose mokyklose.
Nors užsienyje studijuojantys asmenys nėra oficialiai laikomi emigrantais, egzistuoja ryški tendencija, kad užsienyje aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai visų pirma siekia susirasti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą Vakarų Europos šalyse ar JAV, o ne grįžti į Lietuvą. Tad Lietuva susigrąžina tik mažą dalį „nutekėjusių protų“, kurie galėtų būti rimta paspirtis produktyvumo ir novatoriškumo stokojančiai mūsų ekonomikai.
Dažniau renkasi Europą
Kiek moksleivių išvyksta iš Lietuvos vos tik baigę vidurines mokyklas, nėra tiksliai žinoma. Tokių duomenų nefiksuoja nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Statistikos departamentas.
Tačiau pamatyti tendencijas galima jau dabar. Kaip teigia Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė, šiemet akivaizdžiai jaučiamas išaugęs moksleivių domėjimasis galimybėmis studijuoti užsienyje. Kita vertus, pradinis domesys nereiškia, kad asmuo tikrai išvyks.
„Dalis besikreipiančių moksleivių labai naiviai įsivaizduoja galimybes studijuoti ir gyventi užsienyje“, – pabrėžė Ž. Savickienė. Vis dėlto rimtai besirengiančių priimti iššūkį ir pildyti stojimo į užsienio universitetus paraiškas daugėja.
Vienas iš tai patvirtinančių rodiklių – asmenų, laikančių anglų kalbos testus, skaičius. Vien Vilniuje TOEFL egzaminą, kurio paprastai reikalauja JAV aukštosios mokyklos, 2009 m. laikė 554 žmonės, o šiemet per pirmuosius 5 mėn. laikančiųjų jau buvo daugiau kaip trys šimtai. (TOEFL testus taip pat galima laikyti Kaune ir Klaipėdoje). Tiesa, Ž. Savickienė teigė, kad pirmieji metų mėnesiai yra intensyviausi, vėliau laikančiųjų banga atslūgsta.
Ž. Savickienė mano, kad pastaraisiais metais studentų srautas į JAV šiek tiek mažėja, nes vis daugiau moksleivių ar studentų, ketinančių tęsti studijas, renkasi Europos universitetus. Tarp ketinančių studijuoti anglų kalba Europos aukštosiose mokykloje populiaresni IELS testai. Norinčių juos laikyti skaičius 2010 m., pasak Britų tarybos Lietuvoje atstovų, išaugo bemaž 50 procentų lyginant su 2009 metais.
Išvažiuoja gabiausi
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) 2010 m. gegužės 10–19 d. atliko geriausiai vertinamų Lietuvos mokyklų apklausą. Ši atskleidė, kad net 16 proc. šių mokyklų abiturientų ketina studijuoti užsienyje. Tai iš esmės atitinka bendrą visų lietuvių norą išvykti į svečias šalis: 2010 m. kovo mėn. tyrimų bendrovė RAIT nustatė, kad per artimiausius 12 mėn. 15 proc. Lietuvos gyventojų ketina vykti į užsienį dirbti ar ieškoti darbo.
LSAS tyrimas rodo, kad studijas užsienyje labiausiai linkę rinktis didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) vidurinių mokyklų ir gimnazijų moksleiviai. Kai kuriose apklaustose mokyklose ketinančių išvykti į užsienį mokinių dalis siekia net 59 proc. – tiek apklaustų abiturientų KTU gimnazijoje bei Kauno J. Basanavičiaus gimnazijoje ketina studijuoti užsienyje.
Didžioji dalis pačių gabiausių moksleivių, kurie skina laurus Lietuvos ir tarptautinėse olimpiadose, taip pat planuoja rinktis užsienio universitetus. 2009 metais viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus“ kartu su Švietimo ir mokslo ministerija atliko Lietuvos ir tarptautinių olimpiadų dalyvių apklausą (396 respondentai).
Jos rezultatai pribloškia: net 74 proc. šalies ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų ketina išvykti į užsienį ir tik 8 proc. tvirtai žino, kad neišvažiuos. Apie pusė olimpiadų dalyvių, neiškovojusių prizų, taip pat savo ateitį sieja su užsieniu, o 15 proc. buvo tvirtai nusprendę likti Lietuvoje.
Gabiausių moksleivių ir ypač abiturientų apsisprendimas studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose yra nesunkiai paaiškinamas. Daugelis jų tikisi aukštesnės nei Lietuvoje studijų kokybės, o maždaug pusė olimpiadų dalyvių įsitikinę, kad nesunkiai rastų darbą užsienio šalyje.
Akivaizdu, kad gabiausi jaunuoliai, sugebantys tarptautiniu lygiu iškovoti prizines vietas, būtų laukiami bet kuriame garsiausiame pasaulio universitete. Lietuvos universitetai, iš kurių tik 3 (Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas) patenka į geriausių pasaulio universitetų pirmąjį tūkstantuką, protingiausiems mūsų moksleiviams nėra tarp geidžiamiausių pasirinkimų.
Panikuoti nereikia
Žvelgiant į bendrus skaičius, išvykstančiųjų mokytis į užsienį nėra tiek daug, kaip būtų galima įsivaizduoti pasiklausius abiturientų norų kuo greičiau palikti Lietuvą.
Europos Sąjungos šalių kontekste lietuviai studentai vis dėlto yra greičiau „namisėdos“ nei iššūkių ištroškę keliautojai. Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, 2006 metais tik 3 proc. visų lietuvių studentų mokėsi kitų ES šalių aukštosiose mokykloje (į šį skaičių neįtraukti trumpalaikių studijų, pavyzdžiui, pagal ERASMUS programas, išvykę studentai). Mažųjų ES šalių studentai yra labiausiai linkę rinktis užsienio šalių universitetus: jau minėtais „Eurostat“ duomenimis, 4,1 proc. estų, 9 proc. bulgarų, 10 proc. slovakų ir net 14 proc. airių studentų renkasi užsienio aukštąsias mokyklas. Bendras ES vidurkis rodo, kad tendencija mokytis užsienyje stiprėja – 2002 m. užsienyje (kitoje ES šalyje) studijavo 2,1 proc. studentų, o 2006 m. – 2,6 procento.
Kelių pastarųjų metų tendencijos išlieka panašios ir Lietuvoje. Kaip teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičiaus, „tyrimai rodo, kad apie 3–5 proc. moksleivių išvyksta studijuoti užsienyje“. Taigi galima laukti, kad ir šiemet, nepaisant ambicingų ketinimų, tik nedidelė dalis abiturientų taps užsienio universitetų studentais.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros tyrimai rodo, kad šiemet 3 proc. abiturientų jau žino, kad įstojo į užsienio aukštąsias mokyklas. 2009 m. tokio tyrimo metu nustatyta, kad tik 1 proc. moksleivių buvo tikri, jog mokysis užsienyje. Palyginti su 2009 m., nuo 3 iki 6 proc. padaugėjo ketinančių stoti tik į užsienio aukštąsias mokyklas, dar 11 proc. respondentų nurodė planuojantys pateikti stojimo prašymus ir į Lietuvos, ir į užsienio aukštąsias mokyklas.
Užsidaryti Lietuvoje nesveika
Tai, kad užsienio universitetų trauka didėja, nėra vien neigiamas dalykas. Šis faktas liudija, kad jaunoji karta vis mažiau baiminasi „išeiti į pasaulį“, jos nevaržo provincijos ar „savo kaimo“ kompleksas. Prof. A. Poviliūnas taip pat mano, kad nereikėtų „konservuoti“ Lietuvos jaunimo siekiant bet kokia kaina išlaikyti jį Lietuvoje. Mes esame bendroje Europos švietimo erdvėje, kuri suteikia galimybes ES piliečiams pasinaudoti savo mobilumu, kaupti žinias ir įgyti geriausią kvalifikaciją. Didesnė bėda, kad Lietuvos universitetai išlieka menkai konkurencingi ir nesugeba pritraukti užsieniečių studijuoti Lietuvoje.
Ateityje bendras moksleivių skaičius neišvengiamai mažės ir ši problema gali tapti labai skaudi: senkant stojančiųjų į Lietuvos universitetus srautui gali būti dar labiau nuleidžiama stojimo į aukštąsias mokyklas kartelė, o tai tikrai nepadės kelti studijų kokybės.
Kaip pastebi Ž. Savickienė, realiausiai savo galimybes išvykti į užsienio aukštąsias mokyklas vertina bakalauro studijas baigę absolventai. „Rinktis užsienio programas skatina tai, kad mūsų universitetų magistrantūros ir doktorantūros studijos yra labai žemo lygio“, – teigia Ž. Savickienė.
Tačiau tai, kad Lietuvoje įgiję bakalauro laipsnį studentai sugeba įstoti į geriausius pasaulio universitetus ir juose tęsti mokslus, galėtų būti tam tikras Lietuvos aukštojo mokslo kokybės ženklas. Mes nesame beviltiški, jei Lietuvos universitetų absolventai geba įstoti į Harvardo ar Oxfordo magistrantūros ar doktorantūros programas.
Svarbu, kad Lietuvos švietimo sistema netaptų tik vienpusio eismo juosta, kurios vienintelė funkcija – eksportuoti moksleivius ir studentus į kitų šalių universitetus.
Abiturientaimato savo ateitį užsienyje
| Mokykla | 2010 m. planuojančių išvykti abiturientų dalis, proc. |
| VšĮ KTU gimnazija | 59 |
| Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija | 59 |
| Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla | 41 |
| Vilniaus M. Biržiškos gimnazija | 27 |
| Kauno „Santaros“ gimnazija | 22 |
| Vilniaus Užupio gimnazija | 22 |
| Tauragės Versmės gimnazija | 20 |
| Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija | 19 |
Šaltinis – LSAS 2010 m. gegužės 10–19 d. atlikta vidurinių mokyklų moksleivių apklausa
