Laukiančiųjų donorinio organo amžius - labai įvairus, tarp jų yra 21 vaikas.
Biuro direktorė Asta Kubilienė sakė, kad kai kurie recipientai organų persodinimo laukia ilgiau nei aštuonerius metus. Tai lemia objektyvios priežastys: reta kraujo grupė, imunologinis neatitikimas, daug gretutinių ligų.
Tačiau viena svarbiausių priežasčių - donorų stygius. Ši problema aktuali visame pasaulyje. Donorų trūksta, nes sensta populiacija, mažėja traumų, padeda efektyvūs gydymo metodai, kartais trukdo persirgtos galimo donoro ligos. Viena didžiausių problemų - ne visi galimi donorai jais tampa, nes prieštarauja artimieji.
Vis dėlto donorų Lietuvoje šiais metais padaugėjo. 1999 metais buvo paruošta 20 donorų, 2000-aisiais - 19, 2001 metais - 45, 2002 metais donorų skaičius sumažėjo iki 27, 2003 metais buvo 37 donorai.
Šiais metais jau persodinti 54 inkstai, 30 ragenų ir 4 širdys. Pastaraisiais metais daugiausia mirusiųjų donorų teikia Kauno medicinos universiteto klinikos ir Vilniaus greitosios pagalbos universiteto ligoninė.
Šiemet Klaipėdos miesto ligoninė taip pat aktyviai įsitraukė į donorystės ir transplantacijos programą ir paruošė 5 donorus. Pastaruosius ketverius metus čia buvo paruošiama tik po vieną donorą.
Klaipėdos ligoninės Anesteziologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Aleksandras Baranovas teigia, kad šiandien vis lengviau įtikinti mirusiojo artimuosius išgelbėti kito žmogaus gyvybę. Prieš dešimtmetį, pasak gydytojo, buvo sunku kalbėtis su giminėmis, juos įtikinti, kad žmogaus smegenys, o tai reiškia ir jis pats, jau yra mirę, o kvėpavimas bei kitų organų veikla palaikomi dirbtinai. Į pagalbą medikams atėjo ir bažnyčia, remianti donorystę.
A.Baranovas pasakojo, kad ne kiekvienas žmogus, kuriam nustatyta smegenų mirtis, gali būti donoru. Dažniausiai jais tampa jauni pacientai, po galvos traumų ar insultų. Šiemetinių donorų amžiaus vidurkis - 40 metų. Iš penkių donorų dvi buvo moterys.
Tris kartus kas dvylika valandų medikų konsiliumui konstatavus smegenų mirtį ir įsitikinus, kad paciento organai tiktų transplantacijai, medikai imasi sudėtingos misijos - pokalbio su mirštančiojo artimaisiais. Pagrindinis argumentas, kuriuo medikai bando įkalbėti mirusiojo artimuosius - jei negali padėti savam, padėk kitam žmogui.
Gavę artimųjų sutikimą, medikai informuoja Nacionalinį organų transplantacijos biurą apie potencialų donorą. Šis ieško žmonių, kuriems tiktų persodinti donoro organus. Po šio pranešimo praeina para, kol iš Vilniaus atvažiuoja transplantologų brigada ir išoperuoja donorystei tinkančius organus.