Nors prašymams į pirmąsias klases pateikti teliko savaitė, kai kuriose švietimo įstaigose būsimųjų pirmokų neužtenka nė vienai klasei sudaryti.
Kritiškiausia padėtis „Nevėžio“ pagrindinėje mokykloje. Kad galėtų komplektuoti nors vieną pirmokų klasę, jai trūksta mažiausiai keturių vaikų. M.Karkos pagrindinėje mokykloje būsimųjų pirmokų užtenka tik vienai klasei, nors, pasak Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos Eitmonės, įstaiga klaidina tėvus ramindama, kad spės surinkti dar ir antrą.
Tik vieną pirmokų klasę gresia turėti ir „Aušros“ vidurinei mokyklai, tačiau ji turi didesnę tikimybę, kad mokytojos neteks atleisti – antrajai klasei sukomplektuoti tetrūksta vieno vaiko.
Preliminariais duomenimis, kitais mokslo metais Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų duris pravers 900 pirmokų mažiau nei pernai.
Įtaria korupciją
M.Karkos vidurinės direktorius Alfredas Paberžis mano, kad dėl kai kurių mokyklų kritiškos situacijos atsakomybę privalo prisiimti tėvų prašymus priimantis Švietimo skyrius.
„Žinoma, vaikų mieste mažėja. Bet nesuprantu centralizuoto mokinių priėmimo esmės. Kodėl tėvai turi trenktis į Švietimo skyrių, jei prašymus gali atnešti tiesiai į mokyklą? Be to, kas įrodys, kad skyriuje nėra vykdoma kai kurių mokyklų agitacija?“ – mano A.Paberžis.
Jo nuomone, skyriaus vykdomas centralizuotas mokinių priėmimas sudaro galimybę nesąžiningai mokyklų konkurencijai.
„Kodėl tėvams iš mūsų mokyklai priklausančio mikrorajono siūloma rašyti prašymą pirmoką priimti į „Verdenės“ mokyklą, nors jo sesuo mokosi pas mus trečioje klasėje?“ – švietimo specialistus nesąžiningumu įtaria A.Paberžis.
Pasak jo, mokyklai dėl klasių komplektavimo rūpesčių nekildavo, kol mokinių priėmimo į savo rankas neperėmė Švietimo skyrius.
Direktorius tvirtina sieksiantis, kad Panevėžyje būtų panaikintas prieš metus įvestas centralizuotas mokinių priėmimas. Įstaigos vadovas neatmeta, kad jei tokiu pačiu principu ir toliau bus formuojamos pirmosios klasės, M.Karkos vidurinę mokyklą ateityje gali tekti uždaryti, nors įstaiga tik šiemet baigta renovuoti.
Kad centralizuotas pirmokų priėmimas – nevykęs buvusios valdančiosios daugumos sumanymas, pritaria ir „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Daiva Kriščiūnienė.
Pedagogės teigimu, pirmokus surinkti buvo kur kas lengviau, kai tėvų prašymus priimdavo pačios mokyklos. Tačiau D.Kriščiūnienė nėra garantuota, kad sugrąžinus senąją tvarką padaugėtų norinčiųjų mokytis „Nevėžyje“.
„Problema, kad mums priklausančiame mikrorajone gyvena mažai tokio amžiaus vaikų, o iš kitur atvažiuojančių mokinių irgi daug neturime“, – pripažino D.Kriščiūnienė.
Rinktis, ko nori, negali
Mokinių nesurenkančių įstaigų vadovų kaltinimus Švietimo skyrius atmeta. Vyriausiosios specialistės Reginos Eitmonės teigimu, centralizuotas priėmimas skiriasi tik tuo, kad tėvai prašymą priimti vaiką į mokyklą pateikia Švietimo skyriui, ne pačiai ugdymo įstaigai.
„Neprivalu vaiką leisti į mokyklą, priskirtą konkrečiam mikrorajonui. Tėvai gali rinktis, ką nori“, – tvirtino R.Eitmonė.
Tačiau realiai tėvams pasirinkimas ribotos. Į norimą mokyklą būsimasis pirmokas iš kito mikrorajono gali patekti tik tada, jei joje nepageidauja mokytis priskirtos teritorijos vaikai.
Norintiesiems nebėra šansų patekti į „Vilties“ pagrindinę mokyklą. Komplektuoti pirmąsias klases ji baigė dar gegužės 11-ąją ir devynių netilpusių pirmokų tėvams teko ieškotis kitos švietimo įstaigos.
Būsimųjų pirmokų skaičiumi nesiskundžia ir Pradinė mokykla. Prašymus į ją leisti būsimuosius pirmokus jau parašę 85 tėvai.
Apgaudinėja mokytojai
R.Eitmonė tikina, kad tėvų pasirinkimui, į kokią mokyklą leisti savo atžalą, Švietimo skyrius neturi įtakos.
„Visa paslaptis, kodėl pasirenkamos vienos, bet nenorimos kitos mokyklos – jose dirbantys mokytojai ir bendravimas su tėvais. Mokyklos gauna informaciją, kiek joms priklausančiuose mikrorajonuose deklaruota vaikų, ir gali sėkmingai bendrauti su jų tėvais. Bet vienos įstaigos sugeba tapti traukos objektu, o kitos, jei jų nesirenka, kaltina visus, tik ne save“, – mano specialistė.
Pasak jos, tėvai rašyti prašymų ateina susirinkę visą informaciją ne tik apie mokyklą, bet ir būsimą jų vaiko mokytoją.
R.Eitmonės teigimu, tėvais manipuliuoja ne Švietimo skyrius, o kai kurios mokyklos.
„Šitaip pernai tėvus apgavo Skaistakalnio pagrindinės mokyklos mokytojos. Bijodamos, kad gali likti be darbo, suagitavo tėvus, kad per vasarą surinks klasę vaikų, o pačios dingo dviem mėnesiams – atostogavo. Paskui dešimt tėvų turėjo savo vaikams ieškoti kitos mokyklos, nes mokytojos neįvykdė savo pažado“, – priminė R.Eitmonė.