Šį pavasarį ir Vilniaus savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl mokesčio už vaiko išlaikymą ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo: lopšelio grupėse – 6,26 lito, darželio grupėse – 7,16 lito. Sprendimas „inkrustuotas“ Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Švietimo įstatymo skirsniais, Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu.
Iššifravus frazes paaiškėja, kad jokios ypatingos prasmės jose nėra, tik norima pabrėžti, jog savivaldybė, priimdama sprendimus, vis dėlto kažkuo remiasi.
Įstatyme kalbama apie savarankiškas savivaldybių funkcijas, tarp kurių – ir ikimokyklinis vaikų ugdymas, apie tai, kad savivaldybė „organizuoja mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36 straipsnio 2 dalyje, vežiojimą“, lyg kas tuo abejotų. O nutarimas skelbia, kad užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose dydį nustato šių įstaigų steigėjas, kitaip sakant, savivaldybė.
Be to, šalies, o ne savivaldybės mastu yra garantuota, kad „užmokestis už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus nevalstybines) mažinamas 50 procentų, jeigu: vaikas (vaikai) turi tik vieną iš tėvų; šeima augina tris ir daugiau vaikų; tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą; vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas iš tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje“.
Daugiau pažymų – mažiau lengvatų
Ypač daug traktuočių yra sulaukęs skirsnis apie vaiką, turintį tik vieną iš tėvų, tačiau jos pamažu vis siaurinamos – šiuo metu tokiais laikomi tik našlaičiai ir nuteistųjų ar teismo paskelbtųjų dingusiais be žinios vaikai. Kai kuriose savivaldybėse, tiesa, ne visose, šis skirsnis buvo taikomas visiems vaikams, gyvenantiems nepilnose šeimose, o pamažu mažindamos lengvatininkų skaičių savivaldybės sutaupo dotacijų.
Išrastas dar vienas taupymo būdas. Anksčiau tėvai, dirbantys pagal kintantį darbo grafiką, pateikę iš darbovietės pažymą ir nenuvedę vaiko į darželį, už jo maitinimą neturėjo mokėti. Dabar reikalaujama pateikti pažymą iki paskutinės mėnesio dienos, o dėl kokių nors priežasčių jos nepristačius, mokestis už nelankytas dienas yra skaičiuojamas ir, net vėliau pristačius pažymą, negrąžinamas.
Dar anksčiau mokestis už maistą į darželį neatėjusiems vaikams paprasčiausiai nebuvo skaičiuojamas. Tiesa, pažymų pristatymu esą bandoma kovoti su tokiu reiškiniu, kai vaikas be priežasties nelanko darželio, užimdamas vietą to vaiko, kuriam jos labai reikia. Tačiau su tuo labai paprastai buvo galima kovoti administracinėmis priemonėmis, paskelbiant, kad vaikas be pateisinamos priežasties gali neatvykti į darželį tik tam tikrą skaičių dienų per metus.
Tačiau pasirinkus kitą kelią, vidutinio dydžio darželyje per metus tėvai už nesuvalgytą maistą sumoka apie 6 tūkst. litų. Padauginus iš 654 Lietuvoje veikiančių darželių skaičiaus, išeitų beveik 4 milijonai per metus, pusė iš jų tektų Vilniui. Žinoma, tokia statistika nėra tiksli – tik iliustratyvi. Šios lėšos nukeliauja į bendrą katilą ir paremia savivaldybės biudžetą.
Litas padarė savo
Minėtuoju sprendimu vadinamasis mokestis už ugdymą yra didinamas daugiau kaip du kartus – nuo 1 lito už kiekvieną lankytą (ar nelankytą) dieną iki 2,5 lito.
Daugybę metų buvo laikomasi principinės nuostatos, kad tėvai ikimokyklinio ugdymo įstaigose moka tik už maitinimą. Tačiau prieš kelerius metus į kvitus įslinko Trojos arklys – vienas litas per dieną už vaikų ugdymą. Tėvai nelabai prieštaravo: darželiai negyvena turtingai, reikia juos paremti. Tačiau netrukus litas „pasidaugino“, ir niekas negalėtų prisiekti, kad „nesidaugins“ toliau.
Tiesa, kai kurių darželių tėvų komitetai iš pradžių kėlė triukšmą, kaipgi tie pinigai panaudojami. Sužinojo, kad šie pinigai visai nėra skiriami jų vaikučiams ugdyti, o taip pat patenka į savivaldybės biudžetą, iš kurio apmokamos visos darželių sąskaitos, dažniausiai neturinčios nieko bendra su ugdymo procesu.
Maža to, prieš kelerius metus kai kurios savivaldybės buvo pasišovusios nugvelbti ir tiesiogiai darželiams tėvų pervedamus 2 proc. pajamų mokesčio, skiriamo paramai. Nuo šio žingsnio sulaikė tik Tėvų forumas.
Išlaiko ir virėjus
Be to, Vilniaus savivaldybė žengė dar vieną žingsnį: nutarta, kad tie 2,5 lito kasdien yra skiriama ne tik ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymo reikmėms tenkinti, bet ir... darbuotojų darbui apmokėti.
Sakykim, Klaipėdos darželinukai jau moka papildomus 35 litus. Tai vaiko išlaikymo kainos skaičiavimo formulėje atsiradęs papildomas mokestis už maisto gaminimą – jį darželių ugdytinių ir mokyklų-darželių 1–4 klasių mokinių tėveliai kartą per mėnesį mokės nepriklausomai nuo maitinimų skaičiaus.
Tikimasi, kad per metus dėl šio sprendimo miesto biudžetas pasipildys 2,2 milijono litų. Darželių direktorių nuomone, galbūt netruks ateiti tas laikas, kai tėvai mokės atlyginimus ir auklėtojoms?
Tvarkosi, kaip išmano
Švietimo ministerijos, kurios funkcijos yra švietimo priežiūra visos šalies mastu, atstovų paklausėme, ar švietimo sistemos darbuotojams atlyginimus nuo šiol turės mokėti tėvai? Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė atsakė, kad Švietimo ir mokslo ministerija neturi oficialių įgaliojimų aiškinti Vietos savivaldos ar kitų įstatymų teisės normas.
Tačiau, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 1-1482 neprieštarauja Vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymų nuostatoms. Ir toliau buvo pakartota ta pati įstatymų tirada, paminėta savivaldybės rašte. Nors nieko nauja nepasakė, ministerijos pareigūnė dar pridūrė, kad „teisės taikymo požiūriu šis išaiškinimas tiesioginės juridinės galios valstybės bei savivaldybės institucijoms neturi ir nėra privalomas vykdyti“.