Reitingo, kurį sudarė Demokratinės politikos institutas, rezultatai gauti susumavus daugiau kaip 40 įvairių vertinimo kriterijų.
Po VU reitinge rikiuojasi Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), M. Romerio universitetas (MRU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Pastaroji šiemet iškrito iš lyderių penketo, ją išstūmė viena pozicija aukštyn pakilęs M.Romerio universitetas.
Aukštųjų mokyklų reitingas sudarytas įvertinus daugiau kaip 40 rodiklių, apjungtų į 4 kriterijų grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę. Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairūs finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrai.
Vilniaus universitetas išlieka ryškiu reitingo lyderiu. Pavyzdžiui, penktąją vietą užėmusį MRU pagal surinktus balus VU lenkia beveik dvigubai, o paskutinėje 14 vietoje likusią Lietuvos kūno kultūros akademiją – 3,5 karto. VU pirmauja beveik visose kriterijų grupėse, tik finansinių išteklių valdymo srityje šią aukštąją mokyklą aplenkė Kauno technologijos universitetas.
„Reitingo rezultatai rodo didelį atotrūkį tarp Lietuvoje veikiančių valstybinių aukštųjų mokyklų. Šimtabalėje vertinimo sistemoje tik 2 universitetai sugebėjo peržengti 50-ies balų kartelę. Tai signalas, kad norėdami pasiūlyti patrauklias studijas, apimančias tiek aukštą studijų bei mokslo lygį, tiek skaidrų ir efektyvų valdymą, universitetai privalo smarkiai pasitempti. Reitingo duomenys kiekvienai aukštajai mokyklai padės tiksliai identifikuoti, kuriose srityse reikėtų didžiausių pokyčių“, - mano Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Mantas Adomėnas.
Anot jo, net ir reitingo lyderiai – VU bei KTU – neturėtų būti patenkinti savo rezultatais. Jei jų pasirodymas būtų vertinamas dešimtbalėje sistemoje, Vilniaus Universitetas gautų 7, o KTU pažymys balansuotų tarp 5 ir 6. Tuo tarpu 10 iš 14 reitinge įvertintų universitetų nesugebėtų gauti nė ketverto. Tiesa, M. Adomėno teigimu, šie balai nerodo itin žemo Lietuvos universitetų studijų lygio.
„Būtent studijų srityje universitetų rodikliai yra tolygesni, didesni skirtumai ir „duobės“ matyti mokslinėje veikloje. Būtent čia daugumai Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų reikėtų smarkiai pasitempti, o valstybei – daugiau investuoti į mokslinius tyrimus. Manau, kad mokslo lygį kilstelės ir universitetų jungimosi planai. Apsijungti žada Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, kurti konsorciumą – Klaipėdos ir Šiaulių universitetai”, - teigia M. Adomėnas.
Vienas iš aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų - studentų ir verslo lyderių (darbdavių) požiūris į studijas. „Vienas įdomiausių faktų, paaiškėjusių atlikus požiūrio tyrimus, yra tas, kad vyresnių kursų studentai kur kas skeptiškiau vertina studijų kokybę negu pirmakursiai ar antrakursiai. Jei pirmame kurse linkusių rinktis tą pačią studijų programą, net jei už ją reikėtų mokėti visą kainą, yra 58 proc., tai ketvirtame kurse ši dalis sumažėja iki 34 proc.“ - pasakoja tyrimus atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.
Anot jos, atsižvelgiant į tai, kad būtent vyresni studentai turi galimybę susidaryti tikslesnį vaizdą apie universiteto suteiktas paslaugas, o dalis jų – dar ir palyginti jas su studijomis užsienyje, šios išvados turėtų priversti Lietuvos universitetus susimąstyti. „Ketvirtakursiai studentai gali pateikti bene objektyviausią studijų vertinimą. Deja, jų nuomonė apie šalies universitetus yra dar prastesnė nei bendras visų studentų vertinimas“, - sakė R.Lazdin.
ISM rektorius: privatūs universitetai turi būti vertinami lygiateisiškai
ISM Vadybos ir ekonomikos rektorius dr. Nerijus Pačėsa įsitikinęs, kad Demokratinės politikos instituto sudarytas aukštųjų mokyklų reitingas, paskelbtas gegužės 17 dieną, neapima visos sistemos. Anot jo, analizuojant Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, turėtų būti lygiateisiškai vertinami ir valstybiniai, ir privatūs universitetai – universitetų finansavimo šaltiniai negali būti pagrindu jų eliminavimui. Vertinant tik dalį mokslo institucijų, studijų kokybės vaizdas šalyje yra iškreiptas ir neatspindi tikrosios studijų situacijos. Tai sumažina studentų žinojimą apie kokybiškų studijų galimybes Lietuvoje.
“Privatūs universitetai, kaip ir valstybiniai, laikosi bendrųjų reikalavimų mokslo institucijoms, jų studijų ir veiklos kokybė yra taip pat vertinama ir akredituojama. Be to, praėjusiais metais LR Švietimo ir mokslo ministerija priėmė naują studijų finansavimo tvarką, pagal kurią valstybės finansavimas, paskirstomas studijų krepšelio principu, teikiamas ir privačių universitetų studentams. Tai tik patvirtina, kad privatūs ir valstybiniai universitetai yra lygiateisiai ir tarpusavyje konkuruoja, siūlydami studentams studijas. Privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų neatskyrimas studentams suteikia didesnę pasirinkimo laisvę”, - teigia N. Pačėsa.
Anot jo, tiek privatūs, tiek ir valstybiniai universitetai turėtų vadovautis įprastais versle principais – siekti būti kuo labiau konkurencingi, kelti kokybę ir pritraukti studentų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
“Esu tikras, kad privatūs universitetai Lietuvoje pakelia bendrąją studijų kokybės kartelę. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pagal tarptautinį „Ed Universal“ reitingą yra paskelbtas vienu iš 200 geriausių verslo universitetų pasaulyje. Jis sėkmingai konkuruoja su užsienio universitetais, studijomis ISM vis labiau domisi studentai iš kitų šalių”, - sako ISM Vadybos ir ekonomikos rektorius.
Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą nuo 2007 m. atlieka Demokratinės politikos institutas, šių metų požiūrio tyrimus padėjo atlikti socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“. DPI Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą sudaro kasmet nuo 2007 m.