Šiaurės vakarų Lietuvoje yra nemažas rajonas, kuriame apie 90 tūkst. gyventojų priversti nuolat gerti fluoruotą vandenį.
Ne vienas esame stebėję dantų pastos reklamas, kuriose kaip tik pabrėžiama, kad ji turi fluoro, taip reikalingo dantų sveikatai. Tačiau per didelė fluoro koncentracija tampa dantų fluorozės priežastimi.
Dantų fluorozė - tai biogeocheminės kilmės liga, kai dėl padidintų fluoro dozių pakenkiami dantų audiniai jų vystymosi metu. Ši liga dažnai diagnozuojama vaikams, geriantiems vandenį, kuriame yra padidinta fluoro koncentracija (4,5 - 6 miligramo litre vandens). Ši liga, dėl kurios dantys tampa neestetiški, reikalauja specialaus gydymo.
Rytų ir pietryčių Lietuvoje, kur fluoridų, atvirkščiai - trūksta, daugybės vaikų dantys pažeisti dantų ėduonies. Tyrimai parodė, kad mūsų vandenviečių vanduo atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, išskyrus tris cheminius rodiklius: geležies, mangano ir fluoridų koncentraciją.
Pasak J.Mockevičiaus, laikantis aukso vidurio fluoro kiekis litre vandens neturėtų viršyti maždaug pusės miligramo (mg).
Kelia nerimą
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius pasakojo, kad daugiausiai šalies gyventojų gauna požeminių telkinių vandenį. Nors požeminio vandens atsargų pakaks dešimtmečiams, tačiau kuo toliau, tuo labiau vandens kokybė blogėja.
Trąšų, pesticidų naudojimas, gamtinės jėgos lemia, kad vandens sudėtis įvairiose Lietuvos vietose nevienoda. Ilgamečiai tyrimai parodė, kad prasčiausios sudėties geriamasis vanduo, pasižymintis padidėjusiu fluoro kiekiu, yra šiaurės vakarų Lietuvoje.
Dėmesio - maža
Požeminis vanduo, kaip ir kiti žemės gelmių ištekliai, yra valstybės nuosavybė. Tiekti vartotojams geros kokybės vandenį - valstybės problema, nes jai priklauso ir vandens tiekimo įmonės. J.Mockevičius pastebėjo, kad iki šiol jos daugiausia lėšų skyrė vandenvalos problemoms. Neverta abejoti, kad nuotekų valymas pastebimai pagerino paviršinio vandens kokybę. Tačiau iki šiol mažai dėmesio skiriama požeminio vandens ištekliams.
Normų neviršija?
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai ir vadovai ne kartą minėjo, kad uostamiesčio gyventojams tiekiamas geriamas vanduo - vienas geriausių šalyje.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistų žiniomis, aplinkui uostamiestį didžiausi fluoro kiekiai fiksuojami Palangoje, Šventojoje, Skuode, Kretingoje. Šiuose miestuose jau šiandien būtų aktualu naudoti defluoravimo įrenginius, nes gelmių vandenyse aptinkama apie 3 mg fluoro litre vandens. Kai kuriose Lietuvos vietovėse šis kiekis pasiekia net 6 miligramus.
Tikimasi, kad, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, geriamojo vandens kokybę bus galima gerinti naudojant įvairių fondų paramą.
