Nauji tyrimai atskleidė, kad moterys į stresą reaguoja skirtingai nei vyrai. Tai rodo, kad vėliau joms gali iškilti tam tikrų sveikatos problemų. Šiame straipsnyje papasakosime, kas iš tikrųjų vyksta su Jūsų kūnu, kai pergyvenate stresą. Išsiaiškinkite, kaip ši būsena veikia kiekvieną Jūsų kūno dalį.
Kas yra stresas?
„Stresą apibūdinčiau kaip normalią reakciją į nenormalią situaciją,“ teigia John Clark, konsultantas streso klausimais Tarptautiniame stresų valdymo centre, Didžiojoje Britanijoje. Kai atsiduriame stresinėje situacijoje, pavyzdžiui, vos išvengiame avarijos ar susiginčijame su gyvenimo partneriu, mūsų smegenys pagamina tam tikrus chemikalus arba siunčia signalus kitoms kūno liaukoms, kad pastarosios gamintų hormonus, kurie paruoštų mūsų kūną susidorojimui su šia situacija.
Pirmiausia tai adrenalinas, kurį pagamina antinsktinės liaukos, esančios virš kepenų. Adrenalinas suteikia mums papildomos energijos kovai su atsiradusiais sunkumais. Antras pasigaminantis hormonas – kortisolis. Tai kraujo gliukozės forma, kuri suteikia „kuro“ mūsų organizmui, besikaunančiam su stresu.
Mūsų virškinimo sistema taip pat reaguoja į stresą. Skrandis pagamina papildomos rūgšties, kuri pasiryžusi sunaikinti bet kokį maistą, kad perduotų kūnui energijos – taigi virškinimo procesas sulėtėja. Tai vyksta todėl, kad Jūsų kūnas negali susikoncentruoti ties maisto virškinimu, o mąsto kaip kovoti ar apsiginti.
Žinoma, Jūs daugiau prakaituosite streso metu nei įprastai. „Tai tarsi pirmykštė reakcija į stresą,“ teigia John Clark. „Senovėje mus puldavo žvėrys, todėl suprakaituodavome, kad taptume slidesni ir sunkiau sugriebiami užpuolikams“.
Ištikus stresui, širdis ima plakti žymiai smarkiau. Tai reikalinga tam, kad Jūsų kraujas kuo greičiau išnešiotų streso chemikalus po visą kūną ir organizmas pasiruoštų susidorojimui su šia neganda. Keisčiausia, kad visa tai vyksta mums nieko net nenutuokiant. Žmogaus organizmo atsakas į stresą toks pat natūralus kaip kvėpavimas ar širdies plakimas – Jūs negalite to kontroliuoti.
Iš kitos pusės žiūrint, stresas mums gali būti naudingas. Jis padeda susidoroti su pavojingomis ir sudėtingomis situacijomis. Tačiau tos problemos dažniausiai kyla todėl, kad nuolatos esame įsitempę, suirzę, o tai tikrai niekam neatnešė laimės.
