Remiantis eile tyrimų, išspausdintų asmenybės ir socialinės psichologijos žurnale (Journal of Personality and Social Psychology), vyrus ir moteris tokiose situacijose jungia daugiau, nei dauguma žmonių mano. Dr. Christine R. Harris iš Kalifornijos universiteto (San Diegas) ištyrė 207 studentų ir studenčių fizines reakcijas į įsivaizduojamą neištikimybę, tirdama teoriją, kad vyrai labiau reaguoja į seksualinę neištikimybę, tuo tarpu moteris labiau jaudina emocinė išdavystė.

Psichologai, mėginantys paaiškinti žmonių elgesį evoliucijos terminais, siūlė teoriją, kad kadangi vyrai nenori savo antroms pusėms padėti auginti kito vyro vaiko, jiems labiau rūpi seksualinė neištikimybė. Iš kitos pusės, kadangi moterys norėtų išlaikyti savo antrąją pusę, kad jis padėtų auginti vaikus, joms labiau rūpi emocinė neištikimybė. Šie teoretikai tiki, kad šios iš anksto apibrėžtos reakcijos abiem lytims išsivystė kaip evoliucijos dalis.

Harris pastebi, kad įrodymai, kuriais remiasi ši teorija, yra painūs. Ji atliko tris tyrimus, kad pamatytų vyrų ir moterų fizines reakcijas į įsivaizduojamus scenarijus, kuriuose buvo arba seksualinė, arba emocinė neištikimybė antrajai pusei. Pirmajame tyrime ji patikrino 43 moterų ir 36 vyrų kraujo spaudimą ir širdies tvinksnius šių scenarijų metu. Vyrų fizinių matavimų duomenys pakito labiau, įsivaizduojant seksualinę neištikimybę, o moterys reagavo maždaug vienodai į abu scenarijus, su nedideliu polinkiu labiau reaguoti į seksualinės neištikimybės scenarijų.

Tuo tarpu, kai vyrų rezultatai galėtų reikšti, kad juos labiau liūdina seksualinė, o ne emocinė neištikimybė, rezultatai gali reikšti ir tai, kad juos šie scenarijai paprasčiausiai labiau sujaudina. Norėdama tai ištirti, Harris, naudodama tuos pačius scenarijus, atliko kitus tyrimus su 82 vyrais, bet tuo pat metu liepė jiems įsivaizduoti, kad jie mylisi ir įsimyli savo partnerius – taigi buvo pašalintas neištikimybės aspektas. Vėl gi vyrai reagavo labiau į seksualinės neištikimybės nei į emocinį scenarijų, be to jie labiau reagavo, kai buvo prašomi įsivaizduoti save mylintis su partnere, o ne įsimylint ją.

Įsivaizduojamas seksualinis aktyvumas labiau jaudina nei įsivaizduojamas emocinis aktyvumas nepriklausomai nuo to, ar šie dalyviai įsivaizdavo savo antrąsias puses su kuo nors kitu ar su savimi.

Be to, tyrinėtoja paprašė vyrų užpildyti anketą apie tai, kuris neištikimybės tipas jiems nemalonesnis. Atsakymai pasidalino pusiau, ir buvo pastebėtas nedidelis ryšys tarp to, ką vyrai sakė bei kaip jie reagavo fiziškai įsivaizduojamų scenarijų metu.

Trečiame tyrime buvo paprašyta 46 moterų užpildyti anketas bei įsivaizduoti neištikimybės scenarijus. Nors 80% moterų pasakė, kad joms nemalonesnė emocinė neištikimybė, fizinė reakcija į abi sąlygas nesiskyrė.

Tada buvo atskirai ištirtos moterys, kurios iš tiesų gyveno su vyrais, norint sužinoti, ar jų atsakymai skiriasi nuo tų, kurios gyvena vienos. Evoliucijos teorija tartų, kad šios moterys turėtų labiau reaguoti į emocinę neištikimybę, bet iš tiesų, moterys, kurios turėjo gyvenimo kartu patirties, reagavo labiau į seksualinės nei emocinės neištikimybės scenarijų.

Remiantis šio tyrimo rezultatais, psichologiniai (evoliucijos) teorijos įrodymai geriausiu atveju yra silpni. Vyrai rodo numatomus rezultatus, bet kartu jie labiau reaguoja į seksualines fantazijas. Moterų reakcijos nėra veidrodinis vyrų reakcijų atspindys ir moterų, turinčių bendro gyvenimo patirties, reakcija tampa panašesnė į vyrų.

Harris mano, kad bet kokie vyrų ir moterų pavydo skirtumai greičiau gali būti reakcija į galimą kažko labai vertingo praradimą, o ne evoliucinio vystymosi dalis. Kančia dėl bet kurios neištikimybės formos gali būti susijusi su tuo, kiek svarbus seksualinis ar emocinis intymumas tam individui, jei taip atsitinka. Ir nors biologija turi įtakos pavydui, ta įtaka nėra tokia tiesioginė, kaip siūlo evoliucijos teorija.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją