Geriausia gynyba yra puolimas. Prie puolimo prisidėjo ir penktadienį vakare per TV4 surengta laida, kurią pasižiūrėjus buvo galima susidaryti tą patį įspūdį – skandalas yra nieko vertas, eilinis politikų žaidimas. Bent jau tai bandė įteigti ir laidos vedėja, ir į laidą susirinkęs visas libdemų bei Prezidentūros elitas, be perstojo laidęs sąmojus ir dėstęs savo tiesas. Muilo burbulo vaizdiniui kurti idealiai tiko laidoje dalyvavę J.Veselka bei V.Petkevičius su savo “Durnių laivu”.
Sekmadienį vaizdas kovos lauke pakito – kita pusė panaudojo tą pačią taktiką – leido paskelbti Prezidentūros aplinkos žmonių telefonų pokalbių tekstus. Skaitančiam ir savo galva mąstančiam žmogui jie turėjo palikti įspūdį – juk ne kiekvieną dieną išgirsi, kaip Rusijos verslininkas, parduodantis sraigtasparnius Sudanui ar kitiems blogiukams, Prezidentą pavadina “sterva” ar grasina paskelbti sutartį su R.Paksu, kuri turėtų ji padaryti politiniu lavonu.
Tačiau ar to pakaks? Juk Prezidentūros oponentų pusė yra labai nevienalytė (kaip ir per Prezidento rinkimus) – čia ir V.Andriukaitis, ir E.Jakilaitis. Joje nėra koordinacijos, planavimo ir žmonių, kurie galėtų tautai skelbti vieną žinią. Žinią, kuri remtųsi sugromuliuota ir apibendrinta informacija. Tačiau ją reikia apibendrinti taip, kad ji pataikytų į žmogaus jausmus. Šioje vietoje saugumas prašovė – reikia daug talentingesnės klišės, nei “Rusijos mafija bando daryti įtaką Prezidentui”.
Žmonės tiki tuo, kuo nori tikėti. Ir todėl Prezidentūros uždavinys yra lengvesnis – juk ne taip lengva patikėti, kad per rinkimus tave apgavo J.Borisovo milijonai, kad galbūt Prezidentas nėra toks geras, koks atrodo (jį rodo). Kad tuo galėtum patikėti, reikia, kad tai paskelbtų autoritetas, be to, tai turi būti paskelbta suprantamai ir pageidautina, kad aplinkui būtų tyla.
O tyla Prezidentūrai nėra palanki, todėl vanduo drumsčiamas ir žmonių dėmesys nuo principinių dalykų nukreipiamas į smulkmenas. Tarkime, metamas šešėlis ant A.Paulausko, kuris galėjo tapti oponentų lyderis. Juk “Respublika” paskelbė būtent jam skirtą slaptos pažymos egzempliorių, bandoma parodyti, kad su “mafija” susijusi ir A.Paulausko žmona. Žinoma, Seimo pirmininkas ne šventas, jam šis skandalas gali būti naudingas, tačiau ar čia esmė?
Kitas ėjimas - parodyti, kad R.Smailytė, kuri neva yra viena iš svarbiausių skandalo veikėjų, yra tik vargšė vieniša dviejų vaikų motina, mėgstanti su draugais išgerti kavos. Tiesa, čia truputį prašauta – bent tris kartus publikuotame interviu Renata sako, kad iš tiesų jokio Kikališvilio nepažįsta. Nors vieną kartą su juo kalbėjo... Kai skambino jam į Maskvą ir prašė atvežti pigaus pienelio kūnui.
Štai taip – žmogaus nepažįsta, niekad nekalbėjo, bet paskambinusi pirmą kartą gyvenime gali paprašyti nupirkti ir atvežti moteriško kremo. O žmogus, kuris buvo kandidatas į Rusijos prezidentus, pažįsta J.Kabzoną bei P.Bure, paslaugiai bėga į parduotuvę ir tempia į Palangą “Novaja zaria”.... O gal ta “zaria” visai ne kremas, gal šiaip kas nors, kas “sutepa”? Bet ar apie tai galvoja žmonės, kuriems šis spektaklis skirtas?
Trečias teiginys taip pat grindžiamas paprasta logika – jei būtų už ką pasodinti, jau seniai sėdėtų ir Borisovas, ir Ačas, ir Smailytė. Pastebėkime, visi Prezidentūros žmonės sako: “faktus turi ištirti teisėsaugos institucijos ir jeigu reikia iškelti baudžiamąsias bylas”. Apie Seimo komisiją nekalbama – juk ji neva yra politizuota, o Seimas dalyvauja “sąmoksle”.
Šio žaidimo Prezidentūra taip pat neturėtų pralaimėti. Juk niekas neįrodys, kad būsimasis Prezidentas negali sudaryti su J.Borisovu, kuris parduoda sraigtasparnius Sudanui, sutarties su pažadais. Juk už tai nebaudžiama. Borisovo tikrai nenubausi už tai, kad jis reikalauja tuos pažadus vykdyti, o Ačo už tai, kad jis pažadėjo “stogą” Borisovui. O vargšė Smailytė, juk tik perdavinėjo “štukes” Skarbaliui nuo Vlado... Tarp kitko, J.Borisovas sutarties taip ir nepaskelbė...
Šiuos dalykus turėtų įvertinti Seimo komisija, o dar geriau, kad tai įvertintų žmonės. Tačiau ar sugebės? Ar pakaks valios perskaityti, suprasti ir pačiam galvoti, o ne klausyti viso to informacinio triukšmo? Ar pakaks vertybių, kad visa tai įvertinti – juk sąmonės manipuliavimas ir remiasi tuo, kad žmonės neturi vertybių, o jų atmintis labai trumpa. Tad J.Borisovas neteisus – kuo daugiau laikraščių, tuo geriau – galima daugiau dūmų paskleisti, o jei būtų tik vienas, laimėtų tas, kas jį valdytų.
O gal norima, kad būtų taip kaip Rusijoje, kurios laikraščiai apie šį skandalą parašė tik trumpas žinutes, vietoje “rusų mafijos” minėdami tarptautinę mafiją ir pamiršę visas rusiškas pavardes?