Įdarbinimo paslaugų teikėjai teigia, kad užsieniečiai ūkininkai ir sodininkai sunkmečiu Lietuvoje turi iš ko pasirinkti – pasiūla kelis kartus didesnė nei poreikis.

Panevėžio darbo biržos Eures patarėja Jurgita Klingaitė sakė, kad dar prieš porą trejetą metų į darbus žemės ūkyje kreivai žiūrėję gyventojai dabar nebesibodi nė pačių sunkiausiųjų ir nepurkštauja, kad netenkina atlyginimas.

Tačiau užsieniečiai ūkininkai potencialiems darbuotojams kelia ne vieną reikalavimą, bet pats pagrindinis – ištvermė ir darbštumas. Anglų, vokiečių ar kitos užsienio kalbos žinios – privalumas, bet nėra būtinos.

Per Lietuvos darbo biržą ir jos padalinius užsieniečiai ūkininkai sezoninių darbuotojų pradėjo ieškoti jau vasario pabaigoje. Pasak J.Klingaitės, gauti darbininkų žemės ūkyje pageidavo Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės ūkininkai.

Jie prašė, kad norintieji pas juos padirbėti lietuviai užpildytų specialias anketas ir atsiųstų gyvenimo aprašymą internetu. Kai kurie darbdaviai darbuotojus atsirenka pagal anketas ir juos pakviečia atvykti, kai kurie atrinktiesiems dar organizuoja papildomas atrankas Lietuvoje.

J.Klingaitė pasakojo, kad neseniai vienas danas Šiauliuose vykusioje sezoninių darbų mugėje išsirinko 176 jam labiausiai patikusius darbininkus, šie į atranką atvyko iš įvairių Lietuvos kampelių. Užsienietis atrinktuosius netgi fotografavo, kad nesusipainiotų.

Eures patarėja sakė, kad norintieji išvykti padirbėti į užsienį žemės ūkyje gali pildyti anketas ir dabar. Jas galima rasti Darbo biržos interneto tinklalapyje. Tiesa, kai kurios yra tik anglų kalba.
Nemokantiesiems šios kalbos užpildyti anketas padeda Eures patarėja.

J.Klingaitės teigimu, sezoninio darbo svetur ieško labai įvairaus amžiaus Panevėžio ir rajono gyventojai – ir jaunuoliai, ir pensinio amžiaus žmonės.

Bedarbiams ieškoti darbo užsienyje per darbo birža atrodo patikimiau, nei skelbimuose ar privačiose įdarbinimo agentūrose. Eures patarėja patikino: gyventojai gali būti tikri, kad nebus apgauti.

Įspėja, kad darbas sunkus

Užsieniečiai, ieškantys darbininkų sezoniniams darbams, per Darbo biržą paprastai pateikia išsamią informaciją apie sąlygas ir siūlomą atlyginimą. Dauguma jų įspėja, kurie darbai yra itin fiziškai sunkūs. Darbdavio reikalavimų sąraše pirma dažnai būna įrašyta fizinė ištvermė.

Pavyzdžiui, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje siūlomas darbas aviečių ir braškių rinkėjams. Darbdaviai įspėja, kad darbas reikalauja pasikartojančio lankstymosi, be to, gali tekti kelti iki 10 kilogramų svorį, jį reikėtų nunešti tam tikrą atstumą.

Plastikinių šiltnamių statytojai įspėjami, kad jiems gali tekti dirbti karštyje ir šaltyje, kilnoti iki 20 kilogramų krovinius. Natūralu, kad darbdavys pageidauja ištvermingų darbuotojų.

Minimalus valandinis tarifas yra 5,8 svaro sterlingų (apie 23 litus) per valandą.

Jungtinėje Karalystėje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, didžioji dalis darbo apmokama pagal „Piecework“ sistemą, ji remiasi surinkto derliaus kiekiu (kilogramais) per valandą. Kuo daugiau darbininkas derliaus surenka, tuo daugiau uždirba.

Jungtinėje Karalystėje siūlomo darbo trukmė per savaitę paprastai yra 5– 6 dienos, kiekviena – po 7– 8 valandas. Kartais gali tekti dirbti ilgiau.

Laikinos darbo vietos gali atsirasti bet kuriuo metų laiku, tačiau didžiausia darbo pasiūla yra nuo gegužės iki spalio.

Danijos ūkininkai norintiesiems skinti braškes siūlo 3–10 savaičių sutartį gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Už kilogramą priskintų braškių įsipareigoja mokėti po 80 euro centų. Nurodo, kad per valandą galima uždirbti maždaug 10–16 eurų. Darbas prasideda penktą valandą, darbo valandos priklauso nuo oro sąlygų.

Gegužės–lapkričio mėnesiais danams reikalingi salotų, svogūnų ir moliūgų rinkėjai. Jie per valandą gali vidutiniškai uždirbti 14 eurų. Trumpą kontraktą vienam rugpjūčio mėnesiui danai siūlo kukurūzų rinkėjams. Jų valandinis vidutinis darbo užmokestis svyruoja nuo 10 iki 20 eurų.
Rugpjūčio–lapkričio mėnesiais Danijoje reikia obuolių ir slyvų skynėjų. Per valandą jie gali uždirbti vidutiniškai 14 eurų.

Spalio–gruodžio mėnesiais šioje Skandinavijos šalyje darbo gali rasti eglučių, vadinamųjų kalėdų medžių, pjovėjai ir ruošėjai. Jų darbo užmokestis yra nuo 25 eurų per valandą.

Danai visus metus siūlo darbą pievagrybių augintojams. Trumpiausiai darbo kontraktas gali trukti 3 mėnesius. Pievagrybių augintojai per dieną vidutiniškai gali uždirbti 14–16 eurų.
Ne vienoje užsienio šalyje sezoniniam darbui reikalingi ir sodininkai, tačiau jais dirbti gali ne bet kas, o turintieji atitinkamą išsilavinimą ir patirties. Be to, dažnai pageidaujama, kad sodininkai mokėtų anglų kalbą.

Medelyno darbininkų ieškantys norvegai nori, kad jie ne tik laisvai kalbėtų angliškai, bet ir pasižymėtų puikia sveikata ir ištverme.
Dauguma užsienio ūkininkų sezoniniams darbuotojams suteikia gyvenamąjį plotą.

Laikino darbo yra ir turizmo srityje

Žiemos pabaigoje ir pavasarį šilto klimato šalių darbdaviai pradėjo ieškoti sezoninių darbuotojų: viešbučio administratorių, padavėjų, kambarinių ir kt. Būtina sąlyga kandidatams, išskyrus kambarines, mokėti anglų kalbą, o tos šalies, kurioje nori dirbti, kalbos mokėjimas vertinamas kaip didelis privalumas.

Pavyzdžiui, italai per Lietuvos darbo birža birža ieško turizmo darbuotojų, kurie dirbtų kaip kelionių agentai. Reikalaujama, kad pretendentai puikiai mokėtų anglų ir italų kalbas. Jiems siūlomas 500 eurų, atskaičius mokesčius, mėnesinis atlyginimas ir dar 10 procentų kiekvienos parduotos kelionės vertės komisinių.

Tokio pat dydžio atlyginimą ir arbatpinigius viena privati įdarbinimo agentūra siūlo kambarinėms Kretoje. Jas žadama aprūpinti gyvenamuoju plotu, suteikti maitinimą 3 kartus per dieną.
Privačiose įdarbinimo agentūrose ir skelbimuose sezoninių darbų pasiūla netgi didesnė nei Darbo biržoje. Tačiau jų paslaugomis besinaudojantys gyventojai turi būti atidūs: patikrinti, ar paslaugos teikėjai dirba legaliai (tai galima sužinoti Lietuvos darbo biržoje ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje). Beje, įdarbinimo agentūroms įstatymai draudžia imti pinigus tiek už gyventojų įdarbinimą Lietuvoje, tiek užsienyje.