INFOLEX: Visuomenės pasitikėjimas teismais: kodėl apklausų duomenys nerodo gerėjančios padėties?
R. Juozapavičius: Sutinku su tais, kurie mano, kad sunku spręsti apie teismus, jei nebuvai teisme, o tik skaitei apie juos kritiškus rašinius laikraščiuose. Savaime suprantama, jog žiniasklaidoje dėl komercinių priežasčių teismų klausimai nagrinėjami pagal „pustuštės stiklinės“ principą.
Tačiau aš pats neseniai dvejose bylose atstovavau Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir turėjau galimybę susipažinti su teismų veikla betarpiškai. Susidariau nuomonę, kad teismai patiria rimtus iššūkius, kurie visai nesusiję su neva žiniasklaidos netinkamai formuojama viešąja nuomone. Apskritai pasitikėjimas kuriamas iš daugelio dalykų. Jo neužsitarnausi vien aktyvia informacijos sklaida. Štai Stephen M. R. Covey knygoje „Pasitikėjimo greitis“ pateikiama 13 pasitikėjimą skatinančių elgesio taisyklių. Norėčiau jas išvardinti ir trumpai pakomentuoti, kiek jų laikėsi teismai, kuriuos mačiau pats.
Pirmiausia autorius pataria kalbėti tiesiai. Deja, po dviejų teisminių procesų susidariau įspūdį, kad teisėjai tiesiai kalbėti nenori, o savo įžvalgoms pateikti pasirenka įmantrią kalbą. Toliau p. Covey rekomenduoja rodyti pagarbą, kurti skaidrumą, taisyti padarytas klaidas, rodyti lojalumą nesantiems šalia, rodyti rezultatus, tobulėti, pripažinti tikrovę, išsiaiškinti lūkesčius, praktikuoti atskaitingumą, pirma išklausyti, laikytis įsipareigojimų bei pasitikėti kitais žmonėmis. Tenka apgailestauti, bet matytiems teismams kol kas nepavyksta laikytis daugumos šių taisyklių, todėl man nenuostabu, kodėl pasitikėjimo visais teismais rodiklis yra toks neaukštas. Manau, teismai turėtų tinkamiau įgyvendinti konstitucinę nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Teisėjai turėtų rodyti daugiau pagarbos abiems ginčo šalims, kad ir kas jos būtų, jas atidžiau išklausyti, išsiaiškinti šalių lūkesčius, t.y. ko jos tikisi iš teisingumo vykdytojų. Trūksta lojalumo ir vieningumo pačioje teisėjų bendruomenėje, noro tobulėti ir būti atviresniais visuomenei. Taip pat aišku, kad stinga teismų atskaitingumo bei veiklos kryptingumo: teismų rezultatai turėtų būti skaidriai matuojami pagal priimtų sprendimų kokybės ir bylos nagrinėjimo greičio matus. Pasiteisinimus, kad mažiausiai pusė besibylinėjančių žmonių visuomet liks nepatenkinta teismų sprendimais arba kad žiniasklaida yra neobjektyvi, vertinčiau kaip tikrovės nepripažinimą, kas, be jokios abejonės, stabdo pasitikėjimo teismais augimą. Užbėgsiu už akių teisėjams, kurie suskubtų teigti, kad „tik 2 proc. visų bylų yra apskundžiama aukštesnės instancijos teismams!“, - liko įspūdis, jog varnas varnui akies nekerta, todėl sprendimo neapskundimo aukštesnės instancijos teismui nelaikau kokybės rodikliu.
INFOLEX: Visgi pripažinkime, kad yra gerai dirbančių teismų, atsidavusių teisėjų...
R. Juozapavičius: Džiaugiuosi tais teisėjais, kurie esamomis sąlygomis sugeba sąžiningai vykdyti savo pareigas. Tikiu, kad jų gali būti gana daug. Noriu pabrėžti, kad kritišką nuomonę teismų atžvilgiu susidariau pats sudalyvavęs teisminiuose procesuose. Man pačiam būtų galima taikyti kliše tapusį paaiškinimą ir priskirti mane „kas antrųjų nepatenkintų teismų sprendimais“ grupei, kadangi bylas, kuriose turėjau atstovo procesinį statusą, pralaimėjome. Tačiau savo požiūrį grindžiu ne pralaimėjimo kartėliu, o likusiu bendru įspūdžiu apie teismus. Mielai apie tai galėčiau pasikalbėti su teisėjų bendruomenės atstovais. Manyčiau, labai svarbu siekti, kad bylą pralaimėjusiajam būtų aišku, kodėl teismo sprendimas buvo priimtas ne toks, kokio tikėtasi, ir ką daryti kitaip, kai vėl pasikartos panaši situacija. Man daug kas liko neaišku...
INFOLEX: Pasigirsta nuomonių, kad teismų reitingai apskritai neturėtų būti skaičiuojami. Kaip Jūs vertintumėte tokį pasiūlymą?
R. Juozapavičius: Šis pasiūlymas yra minėto nenoro praktikuoti atskaitingumą ir tobulėti pavyzdys. Jei nustojama stebėti, kokios nuomonės vyrauja visuomenėje, vadinasi, nustojama tobulėti. Tada pasitikėjimo teismais klausimas nebesvarstomas kaip rodantis teismų veiklos kokybę. Atsisakius skaičiuoti teismų reitingus, būtų pripažįstama, kad pasitikėjimas teismais yra nesvarstytinas klausimas, nes bet kuriuo atveju sunku ką nors pakeisti. Nebandantys išplaukti tiesiog nuskęsta.
INFOLEX: Visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu pasitikima labiau nei visais kitais teismais. Kaip manote, kodėl?
R. Juozapavičius: Konstitucinis Teismas užima išskirtinę poziciją mūsų visuomenėje ir teisinėje aplinkoje. Ši institucija, neretai stojanti prieš populiarumu negalinčios pasigirti įstatymų leidžiamosios valdžios ar kitų institucijų sprendimus, suvokiama kaip nepriklausomos galios šaltinis. Tikėtina, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl teisės aktų atitikties neretai sutampa su visuomenės vidiniu teisingumo jausmu: tai, ką nusprendė šio Teismo teisėjai, atitinka didesnės visuomenės dalies nuomonę, o tai, žinoma, skatina pagarbą tiems teisėjams. Tuo tarpu kitų teismų sprendimai prasilenkia su vidiniu teisingumo jausmu, todėl jų reitingai žemesni.
INFOLEX: Koks turėtų būti žiniasklaidos vaidmuo, formuojant pasitikėjimą teismais?
R. Juozapavičius: Žiniasklaida keičiasi ir tampa atviresnė, nes viešąją nuomonę vis labiau formuoja nebe siauras redaktorių ratas, o internetinė žiniasklaida, socialiniai tinklai. Jei žiniasklaida sugebėtų ne tik išreikšti visų interesų grupių lūkesčius, bet ir palaikyti konstruktyvią diskusiją apie tai, kaip teismus patobulinti, - tikiu, tai labai padėtų.
INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.