1993 metais skrydžio 60-ųjų metinių proga lenta, pažyminti šį lietuvių žygdarbį, buvo iškilmingai atidengta. Tačiau prasidėjus oro uosto rekonstrukcijos darbams, ji buvo nuimta, numesta sandėlyje ir užmiršta. Visiškai nesenai ir atsitiktinai Midvėjaus oro uoste dirbantis lietuvis Jonas Daraška užmirštą lietuvių žygdarbio liudijimą rado dūlantį sandėlyje. Dariaus ir Girėno komitetui bendradarbiaujant su Lietuvos konsulatu Čikagoje ir Čikagos miesto meru Richardu M. Daley lentą nutarta grąžinti į anstesnę vietą. Tai padaryti Dariaus ir Girėno komiteto nariams Ernestui Lukeševičiui ir Algimantui Barniškiui truko beveik dvejus metus.
Kaip „Amerikos lietuviui“ sakė Dariaus ir Girėno komiteto pirmininkas A. Barniškis, „tai ne vienos dienos darbas. Įvairioms instancijoms prirašyta begalės laiškų ir kreiptasi ne į vieną geranoriškai nusiteikusį žmogų, kol galiausiai tikslas buvo pasiektas. Tai vienintelis Amerikoje tarptautinis oro uostas, kuriame tokio tipo memorialinė lenta yra atidengta, ir vienintelis pasaulyje, kuriame yra Lietuvos ir lietuvių vardai. Ši lenta, atidengta 1993 metais, antrininkė tos, kuri turėtų ten kaboti, sukurta pagal dailininko R. Mozoliausko eskizą. Tam reikia daugiau laiko ir dar daugiau pastangų. Ateityje mes ją pakeisime. Svarbiausia, kad šiandien atstatytas teisingumas ir didžiulių pastangų dėka ši memorialinė lenta grįžo į jai skirtą vietą“.
Altruistų ir entuziastų dėka Lietuvos ir lietuvių vardai vėl puikuojasi matomiausioje Midvėjaus oro uosto vietoje, kur, anot darbuotojų, pro ją kasmet praeina daugiau nei 16 milijonų žmonių. Tegul ne kiekvieno akis pastebės ir perskaitys apie lietuvių žygdarbį, tačiau lentos buvimas ten yra begalinė garbė Lietuvai. Ernestas Lukoševičius, vienas iš tų, kuriam nepritrūko užsispyrimo tai įgyvendinti, sakė: „Beveik dvejus metus gyvenau ta mintimi ir idėja, kad lenta turi būti jai skirtoje vietoje. Tikrai atliktas didelis darbas. Kreipėmės į lietuvių bendruomenės, Čikagos miesto žmones, prašydami pagalbos pagreitinant šį biurokratinį procesą. Džiaugiuosi, jog noras ir entuziazmas judėti į priekį nugalėjo. O dabar jaučiu tuštumą (juokiasi). Viena vertus, norėjosi, kad tai greičiau įvyktų, o dabar jau trūksta. Tai jau atlikta ir nuo rytojaus tuo jau nebegyvensiu“.
Darius ir Girėnas – oro pašto pionieriai
Čikagos Midvėjaus tarptautinis oro uostas – neatsitiktinė vieta, pasirinkta Dariaus ir Girėno transatlantiniam skydžiui įamžinti. Abu pilotai buvo čikagiečiai, todėl čia, šiame oro uoste, 1933 metais įvyko „Lituanicos“ krikštas, o jau liepos 15 dieną 6:24 ryto Niujorko laiku Darius ir Girėnas lėktuvu „Lituanica“ pakilo iš Niujorko Floyd Bennet oro uosto ir pradėjo įsimintiniausią kelionę į Lietuvą. Deja, Lietuvos lakūnai nepasiekė, lėktuvas sudužo dabartinėje Lenkijos teritorijoje dėl iki šiol neaiškių priežasčių.
Anot E. Lukoševičiaus, „Darių ir Girėną mes minime, kaip oro pašto pionierius, kurie 983 laiškus suštampavo Brukline, Niujorke ir įsidėjo į savo lėktuvėlį. Net mirties akivaizdoje krintant žemėn, kažkuris lakūnas stebuklingai sugebėjo išmesti tuos pašto vokus daug toliau nuo jų pačių nukritimo vietos. Ekspertų tyrimai patvirtino, kad lakūnai tikrai norėjo išgelbėti tuos laiškus, kuriuos Amerikos lietuviai buvo parašę savo artimiesiems Lietuvoje.
Lakūnų žygdarbis atidarė oro pašto tiltą tarp senojo ir naujojo žemynų. Sudužus „Lituanicai“, nepasiekė Lietuvos ir laiškai, kuriuos pirmą kartą buvo bandoma skraidinti per Atlantą. Tik jau liepos 18 dieną iš Soldino į Kauną buvo atvežtas maišelis su laiškais, kurie buvo sužymėti specialiu anspaudu:
„Nugalėję Atlantą – žuvo Lietuvos garbei“.1935 metų liepos 28 dieną Marquett Parke Čikagoje buvo atidengtas skulptoriaus Ch. Koncevičiaus paminklas Dariui ir Girėnui. Tuometiniai laikraščiai rašė, kad paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo vos ne 60 tūkstančių žmonių, kas dar kartą liudija apie šio įvykio prasmę žmonių širdyse. Lakūnų istorija jau skaičiuoja 78-uosius metus. Todėl tolimesnis Dariaus ir Girėno komiteto žingsnis būtų siekti, kad Amerikos paštas išleistų oficialų Dariui ir Girėnui skirtą pašto ženklą. Artėja šio žygio 80-osios paminėjimo metinės, ta proga norėčiau, kad išsipildytų mano svajonė – lietuvių lakūnai būtų įvertinti JAV pačiu aukščiausiu lygiu. Mūsų komiteto nariai yra visiški idealistai, be jokių aukštų pareigybių ar nuopelnų, tačiau, kaip parodė šio projekto įgyvendinimas, svarbiausia – geri norai ir atsidavimas idėjai“.
Iškilmėse dalyvavo aukšto rango pareigūnai
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių bei Dariaus ir Girėno memorialinės lentos grąžinimo iškilmėse dalyvavo daug iškilių aukšto rango svečių. Čikagos miesto aviacijos departamento direktorė Rosemarie S. Andolino savo kalboje pažymėjo, jog lakūnų žygdarbis yra sudedamoji JAV lietuviško paveldo dalis, ypač svarbi ne tik lietuviams, amerikietiškai visuomenei, bet ir pasaulinei aviacijai.
Čikagos miesto tarptautinių ryšių departamento direktorius Khaledas Elkhatibas, pasveikinęs susirinkusiuosius lietuviškai, perskaitė Čikagos miesto mero Richardo M. Daley kreipimąsi, kuriuo meras visus sveikina Nepriklausomybės dienos proga ir kartu džiaugiasi ne mažiau svarbiu įvykiu – memorialinės lentos grąžinimu. Čikaga – miestas, glaudžiantis savyje labai daug tautinių bendruomenių, kur lietuviai miesto gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį. Tikimasi, kad dviejų susigiminiavusių miestų Čikagos ir Vilniaus bendradarbiavimas ateityje bus dar glaudesnis.
Lietuvos generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė pabrėžė: „Dainuojančios revoliucijos pagalba 1990 metų kovo 11 dieną Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę, kur šiuo metu švęsdami šią šventę kartu minime ir mūsų didvyrius – lakūnus Darių bei Girėną, iš kurių galime mokytis įkvėpimo ir pasišventimo tikslui. Du lietuvių pilotai, įvykdę transatlantinį žygį, įkūnijo mūsų tautos drąsą. Be Dariaus ir Girėno komiteto narių entuziazmo ir atsidavimo idėjai sugrąžinti memorialinę lentą tai nebūtų įvykę, kaip ir be geranoriškos bei visokeriopos Čikagos miesto mero Richardo M. Daley globos ir pagalbos“.
Lietuvos gynybos atašė pavaduotojas JAV ir Kanadai pulkininkas leitenantas Mindaugas Abalikšta, dėl šio renginio atvykęs iš Vašingtono, įteikdamas LR krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės padėką Gariaus ir Girėno komiteto nariams bei visiems, kurie prisidėjo prie šio projekto įvykdymo, sakė:
„Ryšys tarp Lietuvos ir Amerikos yra senas ir labai gilus, pradedant nuo pirmųjų imigrantų bangų ir baigiant JAV kaip valstybės parama mums bei ginkluotosioms Lietuvos valstybės pajėgoms. Reikia pripažinti, kad Darius ir Girėnas buvo tie lietuviai, kurie tai suprato daugiau nei prieš septyniasdešimt metų. Kai šiandien daug liūdnų ir suirzusių žmonių Lietuvoje, tokio atsidavimo ir pariotiškumo ar bent jau analogiško poelgio labai trūksta. Man asmeniškai daro begalinį įspūdį Amerikos lietuvių noras nuveikti kažką prasminga savo tautos vardo populiarinimui svetur“.
Šia proga įteikti Šaulių žvaigždės ordinai
Darius ir Girėnas yra JAV aviacijos pionieriai, I pasaulinio karo veteranai, apdovanoti ordinais ir medaliais. S. Darius 1963 metais po mirties apdovanotas „Purple Hard“ medaliu. Jų vardu pavadintas JAV legiono postas Čikagoje, lakūnų pasiekimai gerai žinomi JAV aviacijos istorikams, plačiajai visuomenei, aviacijos muziejams. Už šį narsų žygdarbį tuometinis krašto apsaugos ministras B. Giedraitis po mirties apdovanojo Steponą Darių ir Stasį Girėną Šaulių žvaigždės ordinais.
Lygiai tokiu pat Šaulių žvaigždės ordinu iškilmių metu Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas Mykolas Abarius ir jo pavaduotojas Linas Orentas, atvykę iš Detroito (Mičigano valstija), už nuopelnus lietuvybės puoselėjimui išeivijoje apdovanojo LR generalinę konsulę Čikagoje Saistę Aniulienę, Lietuvos konsulato Čikagoje administratorių Ramūną Astrauską, Dariaus ir Girėno komiteto pirmininką Algimantą Barniškį, Vidurio vakarų apygardos bei Dariaus ir Girėno komiteto narį Ernestą Lukoševičių, URM Išeivijos departamento direktorių Arvydą Daunoravičių, Seimo narį bei Dariaus ir Girėno komiteto atstovą Lietuvoje Petrą Gražulį ir kitus aktyvius Šaulių sąjungos bei lietuvių bendruomenės veikėjus.
Taip jau susiklostė, kad nuo pirmosios imigracinės bangos pradžios JAV Čikaga kaip miestas viliojo lietuvius, todėl šiandien drąsiai galime sakyti, jog šis miestas tapo lietuvių imigracijos sostine JAV. Taigi nenuostabu, kad transatlantinis žygis prasidėjo būtent čia, Midvėjaus tarptautiniame oro uoste. Per kelis amžius lietuvių imigracijoje buvo ne vienas mūsų tautietis, kuris šlovino ne tik Lietuvos, bet ir Amerikos vardą. Tačiau ryškiausiu XX a. lietuvių tautos žygdarbiu yra laikomas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą. Kaip oro pašto pionieriai lietuviai išgarsino savo tautą, parodę pasauliui galimybę oro keliais gabenti paštą bei kartu įnešdami labai svarbų ir milžinišką indėlį į pasaulio aviacijos istoriją. Nuo šiol apie tai galės sužinoti milijonai amerikiečių bei šalies svečių, praeinančių pro lietuvių pilotams skirtą memorialinę lentą tarptautiniame Midvėjaus oro uoste.