Mados siluetas

Mada yra besikeičianti forma. Tai, kas vienos rasės akimis atrodo gražu, kitai rasei gali atrodyti tiesiog siaubinga. Grožis glūdi stebėtojo akyse, o ištisus amžius grožis reiškia formą.

Kosmetinė chirurgija

Vakarų pasaulyje moterų kūno formos buvo kontroliuojamos korsetais ir apatinių sijonų konstrukcijomis. Tačiau dabar daugelis vartotojų savo kūno trūkumus taiso kosmetinės chirurgijos pagalba, implantais arba riebalų nusiurbimu. Plastinė chirurgija buvo išrasta prieš tūkstantmečius Indijoje, siekiant išgydyti sužeidimus ir įgimtus defektus. Ir tik daugiau nei prieš šimtmetį, 1885 m., kuomet buvo išrasta vietinė anestezija, chirurgai pradėjo atlikti įvairias kosmetines operacijas.

1901 m. Eugene Hollander iš Berlyno atliko pirmąją kosmetinę veido operaciją. Turtingiesiems šios operacijos patiko. Veido atjauninimo operacija reiškė, kad jie iš tikrųjų galėjo nusipirkti gabalėlį jaunystės, net jeigu kūno ląstelės ir seno.

Kūno ir krūtų operacijos

1920 m. kai kurios moterys iškentė krūtų mažinimo operacijas, kad galėtų dėvėti prigludusius berniukiško stiliaus drabužius. 1930 m. krūtinė ir visa jos šlovė vėl sugrįžo į madą. Kuo pilnesnė, tuo buvo laikoma gražesne. Brangios krūtų didinimo operacijos buvo atliekamos aktorėms, tačiau apie jas garsiai nebuvo kalbama. Pastaraisiais metais chirurgo skalpelis padeda manipuliuoti dar daugiau kūno formų.

Šiandien vidutines pajamas gaunantys žmonės krūties didinimo operacijas laiko savo teise pateisinti emocinius ir mados poreikius. Vyresnio amžiaus paauglės mergaitės ypatingai susižavėjusios krūtų implantais. Riebalų nusiurbimas, pilvo mažinimas, nosies korekcija, lūpų formos korekcija ir krūtų implantai tapo ypatingai populiarūs, ieškant idealaus silueto.

Bernard Rudofsky

1944 m. Bernard Rudofsky dirbo Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke Kostiumo tyrimų direktoriumi. Jis sukūrė siluetus ir figūras, kurias kūrė Nivola MOMA parodai, pavadinimu „Ar drabužiai yra modernūs“. Formos priklausė skirtingiems Vakarų mados periodams ir atspindėjo madingiausius drabužius.

Nivola stiliaus Edvardo laikų moters silueto skulptūra šalia korseto modelio.

Plokščia galva, pailginimas ir lūpų tempimas

Kaukolės formavimas ir galvos plokštinimo praktika buvo įprasta Majų bendruomenėse ir naudojama Rytų šalyse. Tokie išsikišimai kaip nosis, ausys ir kakta, buvo plokštinami, siekiant atitikti kultūrinį grožio idealą. Galva buvo plokštinama įstatant naujagimio galvą tarp dviejų medinių lentų ir taip sukuriant savotiškus pelėkautus lopšyje. Kaukolė lėtai susiformuodavo taip, kad atitiktų kultūrinius grožio plokštumo idealus ir po kurio laiko lentos būdavo nuimamos visam laikui.

Pailgintos galvos buvo ne mažiau populiarios už plokščias. Moteris pailga galva Konge vietinių žmonių yra laikoma ypatingai gražia.

Panašiai moterims Čade nuo pat vaikystės metaliniais žiedais yra paremiamos ir tempiamos lūpos. Suaugus tokios ištemptos lūpos yra laikomos tikra grožio viršūne. Vakarų visuomenė taip toli nenuėjo, tačiau čia dabar madinga didinti lūpas kolageno injekcijomis ir implantais.

Kraštutiniais atvejais kai kurios moterys prašo plastikos chirurgų išversti jų lūpas vidumi į išorę ir nors kai kuriems tai atrodo patrauklu, daugeliui visgi atrodo nepriimtina.

Nutukimas ir išsekimas

Primityvūs žmonės vis dar matuoja moterišką grožį kūno apimtimi ir apvalumu. Hotentotų moterys yra ryškus moterų su didelėmis riebalų atsargomis ties sėdmenimis pavyzdys. Vakarų nuotakos, priešingai, laikosi alinančių dietų, kad tik savo laimingiausią dieną nuotraukose ir vaizdo juostose galėtų įamžinti savo liekną figūrą.

Išsekimas šiandien tapo pagrindiniu pasiekimų ir prabangos simboliu.

Karaliaus Jurgio laikų apgaulė

Karaliaus Jurgio laikais aukštuomenės moterys atrodė gražios pasidabinusios šilku ir satinu, tačiau beveik niekuomet nesimaudydavo. Sanitarinės sąlygos tuo laiku vis dar buvo skurdžios ir jos verčiau panardindavo savo drabužius, kūnus ir daiktus tualetiniame vandenyje ir kvepaluose. Jos nešiojosi iškvėpintas dėžutes ir mažus kvepalų buteliukus. Jos turėjo netikrus dantis, netikrus plaukus, netikrą krūtinę, dirbtines kulkšnis ir išpūstas dirbtines akis, kurias dirbtinai išplėsdavo Belladonna ekstraktu, išgautu iš mirtino džiugmos augalo. Jos buvo tikra vaikščiojanti apgaulė.

Anksčiau, 1600 m. buvo naudojami raiščiai, kuriais buvo slepiami randai, likę nuo raupų. Ši mada tęsėsi iki XVIII amžiaus. Šie raiščiai buvo maži paprasti juodos taftos arba velveto gabalėliai, iškirpti įvairiausiomis formomis, tokiomis kaip žvaigždžių ar mėnulio simboliai. Tuomet jie buvo priklijuojami prie randų.

Karaliaus Jurgio perukų tuštybė

Jurgio perukas po 1760 m.

XVIII a. pradžioje moterų šukuosenos buvo paprastos. Moterys pasidabindavo keliomis dirbtinėmis garbanomis tik tuomet, jeigu jų pačių plaukai buvo netinkami. Tačiau po 1760 m. paklausa dirbtiniams plaukams Anglijoje išaugo iki piko taško. Prancūziškų šukuosenų mada populiarėjo milžinišku greičiu. Ištisas valandas užtrukdavo šukuosenos paruošimas, o moterys jas nešiodavo net po savaitę, o gal ir ilgiau. Kadangi higienos buvo nepaisoma, utėlės ir nuolatiniai skausmai, kuriuos sukeldavo perukų svoris, tapo priimtinu gyvenimo faktu.

Moterys dažnai miegodavo sėdėdamos, kad nesugadintų šukuosenos ir kasydavosi niežtinčią galvą ilgais pagaliukais. Jie būdavo gaminami iš dramblio kaulo ar sidabro bei perlo. Ši tuštybė dažnai atvaizduojama šiandienos komiksuose.

Plaukai dažnai būdavo suveliami ant arklio šerių ir vilnonių pagalvėlių. Tuomet būdavo pridedama daugybė dirbtinių plaukų, kartais plaukai pasiekdavo 30 colių aukštį. Tai būdavo maždaug pusė to meto vidutinės moters ūgio. Plaukai būdavo tokie aukšti, kad moters smakras būdavo viduryje tarp pėdų ir plaukų viršaus. Su tokiomis šukuosenomis moterims būdavo sunku praeiti per duris ar važiuoti uždara karieta.

Moterys turėdavo būti ypatingai atsargios pokylių salėse, kad jų plaukai neįsipainiotų šviestuvuose. Šv. Pauliaus katedroje Londone nuo ant lubų kabančių žvakių yra užsidegusi ne vienos moters galva, todėl 1776 m. šviestuvai buvo pakelti aukščiau, kad moterys bažnyčioje galėtų lankytis be baimės užsidegti.

Šios akį rėžiančios šukuosenos dažnai tapdavo įvairių meno kūrinių subjektais. Dažnai jos dar buvo puošiamos ir skrybėlėmis.

Laivo formos ornamentas plaukams.

Kojų apkaustai

Dar vos prieš šimtą metų Kinijoje ištekėti galėdavo tik tos moterys, kurių pėdos būdavo labai mažos. Mažos pėdos yra rasinis kinų moterų bruožas. Troškimas paversti pėdą mažesne grožio vardan Kinijoje gyvavo daugiau nei 1000 metų.

Performuota suspausta koja.

Originaliai užauginto kulno išvaizda.

Pėdos būdavo tampriai aprišamos medžiagos skiaute. Pagrindinis kojų pančiojimo tikslas buvo organiškai užaugintas kulnas, kuris versdavo moteris einant šlubčioti. Moters geidžiamumas tiesiogiai priklausė nuo jos negebėjimo vaikščioti.

Marilyn Monroe

XX a. kino žvaigždė Marilyn Monroe tyčia pritaikė savo bateliams smailius kulniukus. Vienas kulniukas buvo trumpesnis už kitą, kad ji eidama siūbuotų ir koketiškai linguotų. Jos siūbuojantys klubai pavertė ją dar labiau geidžiama ir seksualia.

Marilyn Monroe – jos tobulas natūralus smėlio laikrodžio formos siluetas 1950-aisiais.

Monroe kūno idealas pagal šiandienos grožio kanonus būtų laikomas per daug apvaliu.

XX amžiaus šiuolaikiniai batai

Nors pėdos kaustymas XXI amžiuje atrodo žiaurius, tačiau ir šiuolaikiniai batai dažnai deformuoja pėdą. Batai dažnai gaminami taip, kad pažeidžia natūralią pėdos formą. Batai su platforma dažnai priverčia išsinarinti kulkšnį, tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų jie jau kelis kartus buvo grįžę į madą.

1990 m. įvyko įžymus nutikimas su batais su platformomis, kuomet juos dėvinti Naomi Campbell paslydo Vivienne Westwood mados šou metu.

Vivienne Westwood batai su platforma

Korseto suvaržymai

Vienas iš didžiausių suvaržymų, kuriuos patyrė moterys, buvo korsetas. Griežtas jų suveržimas ribojo judesius ir žalojo vidaus organus bei sveikatą. Ankstyvojo XX amžiaus moterų emancipatoriai naudojo vaizdus su moterų vidaus organais su ir bei korseto. Deformuotų šonkaulių atvaizdai taip pat iliustravo, kaip kenkiama kvėpavimui. Jie naudojosi įrodymais, paremdami savo argumentus korseto pasmerkimui.

Nenatūrali smėlio laikrodžio figūra.

Moters vidaus organai prieš ir po korseto naudojimo Viktorijos laikais.

Neseniai atlikti moterų, suvarstytų tikrais Viktorijos laikų korsetais, tyrimai parodė, kaip moterims pritrūkdavo jėgų ir oro plaučių tyrimų metu. Nuėmus korsetą moterys ir vėl jausdavosi energingos.

Moterys juosmens iš karto nesusiverždavo iki 16 colių, jos jį spausdavo per eilę metų. Per dvejus metus iš 22 colių juosmens galima suveržiant išgauti 16 colių juosmenį. Kad vidaus organai sugrįžtų į pradinę padėtį, prireiktų maždaug metų. Tačiau į pradinę padėtį jie vis tik sugrįžtų.

Pirmieji korsetai

Korsetai egzistavo tūkstančius metų. Pirmasis korsetas atrastas Kretoje. Kretietė stovi nuoga krūtine ir korsetas akivaizdžiai yra jos apatinių drabužių dekoratyvinė dalis. Madonos vaizdai ir korsetų naudojimas nebuvo naujas dalykas, tiesiog atgimusi mada ir žiniasklaidos apžvalgos pavertė juos visuotinai priimtinais. Tačiau moterys buvo pakankamai protingos ir drąsios, kad XX amžiuje pagaliau atsisakytų šių kankinimų.