"Europos Sąjunga negali ir nenori taikstytis su bet kokia naujų ir dabartinių jos narių diskriminacija", - sakė ES užsienio reikalų komisaro Chriso Patteno (Kriso Pateno) atstovas spaudai Diego de Ojeda (Diegas de Ocheda) per spaudos konferenciją.
Šveicarų būgštavimai dėl imigrantų antplūdžio atsispindėjo ir šio savaitgalio rinkimų, kuriuose daugiausiai balsų surinko dešinioji Šveicarijos Liaudies partija (SVP), rezultatuose.
Bernas, kuriame iki šiol dirba keturių partijų koalicinė vyriausybė, sako, jog Šveicarija nori paskirti naujosioms narėms pareinamąjį laikotarpį, kaip jau tai nusprendė padaryti dabartinės ES narės.
Pasak oficialaus Berno, net nebūdama ES nare Šveicarija turėtų naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir dabartinės ES valstybės, kurios nustatė naujosioms narėms septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, po kurio jų piliečiai galės įsilieti į ES darbo rinką. Bernas taip pat perspėjo, kad jokia sutartis greičiausiai neįsigalios iki 2005 metų, nes šį klausimą reikės svarstyti referendume.
Šveicarijos vyriausybės šaltiniai išreiškė viltį, kad šalims pavyks pasiekti susitarimą dėl bevizio režimo naujų ES šalių piliečiams, o ES pareigūnai perspėjo, kad jeigu nepavyktų pasiekti tokio susitarimo, atsirastų keblumų sudarant kitas sutartis su Bernu.
Pasak ES pareigūnų, jeigu blokui nepavyks pasiekti susitarimo iki kitų metų gegužės mėnesio, kai prie jo prisijungs dešimt daugiausiai Rytų Europos valstybių, Briuseliui gali tekti nutraukti dabar galiojantį bevizio režimo susitarimą su Bernu, kad būtų galima išvengti diskriminacijos tarp naujų ir dabartinių ES narių.